– Vairuojate ne tik automobilį, bet ir motociklą. Kuria transporto priemone važinėjate dažniau? – paklausiau O.Bložienės.
– Pastaruoju metu automobiliu, nes turiu šuniuką, kuris visur keliauja kartu. Tačiau esant geriems orams visuomet pirmenybę skiriu miesto motociklui „Suzuki Gladius“. Juo dar dažniau važinėti galėsiu tuomet, kai vaikams prasidės vasaros atostogos, tuomet jų nereikės vežioti į mokyklą.
Motociklo sezoną pradedu dar pavasarį, smagu, kad šį buvo daug saulėtų dienų. Su draugais šiemet jau keliavome Molėtų keliais ir keliukais, taigi jau esame atidarę sezoną. Tikrai smagu važinėti motociklu ne tik mieste, bet ir užmiestyje. Kai tik yra galimybė, savaitgaliais nevengiu šios pramogos.
– Kaip apskritai susidomėjote motociklais? Gal kas nors sudomino dar vaikystėje?
– Klasės draugas turėjo motociklą „Jawa“, o Kėdainiuose yra toks senas oro uosto takas, kuriame motociklu ir važinėdavome. Bet tuomet nebuvo galimybių įsigyti motociklą ir tik tada, kai jį įsigijo vyras, pamaniau, kad ir aš norėčiau važinėti motociklu. Taip žingsnis po žingsnio pradėjau dvirate transporto priemone keliauti ir aš.
Galiausiai susipažinau su merginomis, kurios vairuoja motociklus, atsirado naujų pažinčių, veiklos. Motociklu važinėju dar ne tiek ir ilgai – pastaruosius 4–5 metus. Tačiau per šį laiką jau spėjau atrasti daug naujų dalykų, tai buvo labai geras sprendimas.
Su savo vyru ir drauge keliavome per Švediją ir Daniją, tuomet kėlėmės keltu. Tai – puikus galvos išvėdinimas. Tiesa, ne visuomet pavyksta išsiruošti į tokias keliones, bet stengiuosi jas suplanuoti iš anksto.
– Daug metų buvote vieno bankų Asmeninių finansų instituto vadovė. Kaip finansus dėliojate išlaidoms transporto priemonėms? Ar daug išlaidų dėl to tenka patirti?
– Kai prieš keletą metų įsigijau motociklą, jo iki šiol nepakeičiau.
Vienu metu buvau įsigijusi „enduro“ tipo motociklą, kuriuo važinėdavau miškuose, po smėlynus, bet galiausiai jo atsisakiau, nes važinėti trūkdavo laiko, buvau patekusi į kelias sudėtingas ir pavojingas situacijas, taigi nusprendžiau, kad papildomos rizikos man nereikia.
Galbūt pačios pirmosios investicijos didesnės, kai perki aprangą, tačiau aš madų nesivaikau ir vienintelis pavojus – išaugti kokią striukę.
Nepasakyčiau, kad išlaidos turint motociklą yra didelės, be to, degalų dviratė transporto priemonė sunaudoja nedaug. Vienintelis svarbus dalykas – tinkamai pasiruošti sezonui, pasikeisti tepalus, atlikti techninę apžiūrą, kad kelyje netektų patirti gedimų.
Kol nesi pamišęs, nesivaikai madų, nenori naujausio ir geriausio, tol išlaidos nedidelės. Aš esu miesto vairuotoja, važinėju daugiausia Vilniuje, man užtenka turimo motociklo galios, patogumo ir tikrai neketinu persėsti ant naujesnio, nes tai yra sezoninė, o ne pagrindinė transporto priemonė.
– Kur laikote motociklą?
– Savo garaže, už kurį man nereikia mokėti papildomai. Kitiems už tai tenka susimokėti, jei jie neturi garažo, juk negali motociklo įsivežti į butą.
– Esate atpažįstamas žmogus. Gal motociklininko šalmas padeda bent trumpam nuo viešumo pasislėpti? Ką jums reiškia kelionės motociklu?
– Man patinka kitaip pamatyti miestą. Kai sėdi automobilyje, tavo matymo laukas yra vienoks, o kai važiuoji motociklu – visai kitoks, matai kitas detales. Tai yra savotiškas smegenų perkrovimas, važiavimas motociklu yra didžiulis poilsis.
Kai vairuoji automobilį, kartais nesupranti, kaip iš vieno taško nuvažiavai į kitą, o vairuodamas motociklą būni dėmesingesnis.
– Keliai dėl motociklo nenubalnoti? Dviratė transporto priemonė juk mažiau saugi nei automobilis.
– Jokios rimtos nelaimės nesu patyrusi. Tiesa, kartą iš šalutinio kelio staiga išlindo autobusas, laimė, greitai susivokiau staigiai stabdyti ir nušokti nuo motociklo.
Pamaniau, bala nematė, geriau aš į tą autobusą nesitrenksiu. Man nušokus nuo motociklo jis trinktelėjo į autobusą, bet jokios didelės žalos nei man, nei kito automobilio vairuotojui nebuvo, todėl taikiai išsiskirstėme.
– Kas vairuoja geriau – jūs ar jūsų sesuo Beata Nicholson?
– Beata egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti išlaikė tik iš trečio ar penkto karto, aš išlaikiau iš pirmo ir mokydamasi vairuoti automobilį, ir motociklą. Kai mes važiuojame kartu, net nėra klausimo, kas vairuos, – visuomet vairuoju aš.
Kaip juokaudavo mūsų tėtis, Beata vairuoti išmoko, o Odeta gimė mokėdama vairuoti. Tai labai aišku ir mums, ir visiems kitiems.
– Ar Beata sėda ant motociklo?
– Ne, ji nevairuoja motociklo, bet norėtų išmokti. Jos vyras yra aistringas motociklininkas, taigi jie važiuoja kartu, o Beata sėdi motociklo gale.
Aš labai bijau sėdėti gale, niekada to nedarau, nes man baisu, kai mane veža. Geriau pati vairuoju.
– Kokiu automobiliu dabar važinėjate?
– Pagrindinė transporto priemonė man dabar yra elektromobilis „Kia Niro“, jį įsigijome šiemet. Elektromobilį įkraunu namie, nes turime ir saulės elektrinę, mums tai naudinga.
Vakar buvo netgi „minusinė elektra“, taigi įsikrovėme automobilį nemokamai ir galime savaitę važinėti. Smagu, kad Vilniaus mieste yra nemokamas elektromobilio statymas, taip pat kai kuriose gatvėse yra speciali eismo juosta, skirta šioms transporto priemonėms. Taigi yra daug privalumų ir džiaugiuosi pasirinkusi tokį automobilį.
– Kai tenka kursuoti iš vieno restorano į kito, praleisti laiko spūstyse, nekeiksnojate eismo Vilniuje?
– Dažnai einu iš vieno restorano į kitą, neša kojos.
Tikrai stengiuosi daug vaikščioti, rinkti žingsnius. O kai reikia nuvykti kur nors toliau, sėdu ant dviračio, kuriuo taip pat mėgstu pasivažinėti.
Bet apie gatvių siaurinimą, išgriovimą, kaip ir kiti eiliniai vilniečiai, turiu tokią pat nuomonę – viskas išknista, nudrožta, o kelininkų nematyti. Norėtųsi, kad darbai vyktų labiau organizuotai. Kartais kyla klausimų, kas tas gatves projektuoja, nes kai kurie sprendimai verčia pakelti antakius.
– Ar pačiai yra tekę išvežioti maisto produktus, galbūt net karštas picas?
– O taip! Įmonėje turime du krovininius automobilius ir būna situacijų, kai vairuotojas suserga. Kas tuomet veš produktus? Odeta! Galiu vairuoti ir didelį krovininį automobilį, ir mažą automobiliuką, ir dviratį, motociklą... Kiti žmonės bijo didesnių automobilių, o aš sėdu ir važiuoju. Savo versle turi mokėti daryti viską!
Esu vežusi ir picas, tam turiu net specialią kuprinę, kokias naudoja maisto išvežiotojai. Ir šis darbas man puikiai pavyko, jos saugiai nukeliavo pas klientus. Kai prasidėjo pandemija, mes patys išvežiodavome maistą, vertėmės per galvą, kad tik išlaikytume darbuotojus bei įmonę.
