„Pats Saulius buvo suplanavęs parduoti surinktą sovietinių automobilių kolekciją“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino ilgametis S.Karoso bičiulis ir bendražygis vilnietis Arvydas Šapoka.
Išparduodama tik rusiškoji milžiniškos kolekcijos dalis, o kitus automobilius šių metų pradžioje mirusio lietuvio verslininko turto paveldėtojai kol kas nusprendė pasilikti.
Savininką išdavė kokybė
Uždara kolekcininkų bendruomenė apie parduodamus unikalius modelius niekada neskelbia viešai – informacija įprastai perduodama iš lūpų į lūpas. Ir tai suprantama, nes įpirkti senovinės technikos šedevrus gali toli gražu ne kiekvienas.
Žinia, kad Lietuvoje išparduodamos retos mašinos, jau pasirodė viename Rusijos specializuotame interneto portale.
Dviejų dešimčių automobilių kolekcijos šeimininkas nebuvo įvardytas, tik įdėtos nuotraukos ir parašyta, kad trys eksponatai dar nebaigti restauruoti.
Tiesa, prie žinutės buvo nurodyta solidi suma – kolekcija įvertinta 7 milijonais eurų.
Bet specialistams pakako žvilgtelėti į nuotraukas, kad jie suprastų, iš kur tie eksponatai.
„Iš išskirtinės kokybės atpažįstu, kad tai šviesaus atminimo Sauliaus kolekcija“, – socialiniame tinkle užvirusioje diskusijoje rašė vienas Lietuvos kolekcininkas.
Vertingiausi laukia pirkėjo
Šveicarijoje gyvenusio vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų S.Karoso aistra senoviniams automobiliams buvo plačiai žinoma.
Tiesa, kolekcininką labiau garsino ne kruopščiai surinkti visi sovietiniai automobiliai, o garsiosiose Vokietijos dizaino dirbtuvėse „Erdmann & Rossi“ sukurti šedevrai.
„Kelių sovietinių automobilių jau nebėra, o kiti, vertingiausi, dar laukia pirkėjo. Nebus lengva, nes rinkoje šiuo metu – ne pats palankiausias metas. Prieš penketą metų šią kolekciją būtų išgraibstę, o dabar pirkėjo teks palaukti“, – kalbėjo A.Šapoka.
Tarp parduodamų – pirmieji ZIS, ZIL, GAZ modeliai, kurie buvo skirti išskirtinai Kremliaus galingiesiems.
Vienas geidžiamiausių – ZIL 111D kabrioletas su V8 tipo 6 litrų darbo tūrio varikliu.
Pasak žinovų, šis pustrečios tonos sveriantis limuzinas yra išskirtinis ir istorija, nes tuometis sovietų lyderis Leonidas Brežnevas jį padovanojo pirmajam į kosmosą pakilusiam tuometės Čekoslovakijos kosmonautui Vladimirui Remekui.
Kosmonautui nebuvo lemta pasidžiaugti šia prabangia dovana, nes jos užsigeidė partiniai lyderiai. Kai žlugo komunistinis režimas, automobilis iškeliavo į privačią kolekciją, o galiausiai per kelis tarpininkus jį nupirko S.Karosas.
„Šios mašinos kaina gali siekti iki 1,5 milijono eurų“, – sakė A.Šapoka.
Masino kaimyno „Volga“
S.Karosas technika domėjosi nuo vaikystės, todėl menininkų šeimoje augęs vaikinas pasirinko inžinieriaus studijas.
Tuomečiame Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas. – Red.) jis studijavo kartu su A.Šapoka.
Verslininkas ne kartą yra pasakojęs, kokią aistrą vaikystėje jam kėlė garaže stovinti kaimyno „Volga“.
Vaikas dienų dienas praleisdavo šiame garaže ir prašydavo leisti pasikrapštyti prie mašinos.
Mokykloje vaikinas pats važinėjo kartu, o vėliau Sovietų Sąjungos rinktinėje dirbo mechaniku.
Inžinieriaus diplomą įgijęs kaunietis buvo suplanavęs emigruoti į JAV, o kartu išsivežti vieną automobilį.
„Buvo toks metas, kad sovietų valdžia neleido išsivežti nei muzikos instrumento, nei brangenybių, bet mašinos į šį sąrašą nepateko“, – prisiminė A.Šapoka.
Vaizdas pravirkdė motiną
1988-aisiais automobilius kolekcionuoti pradėjęs S.Karosas iš pažįstamo kolekcininko profesoriaus Maskvoje sužinojo apie Sibire esantį išskirtinį 1935 metais pagamintą „Mercedes-Benz 500K“.
Šią mašiną kaip Antrojo pasaulinio karo trofėjų į Omską atsigabeno lagerio viršininkas, o vėliau sugedusią atidavė vairuotojui.
Pastarasis už išskirtinį „Erdmann & Rossi“ kūrinį atidavė motociklą, o vėliau pats sėkmingai važinėjo prabangiu „Mercedes“.
Kai į Sibirą nuvažiavo S.Karosas su bendramoksliu A.Šapoka, šio automobilio nebuvo įmanoma pažinti.
Šeimininkas buvo užsimojęs jį perdaryti ir vietoj originalaus kompresorinio motoro bandė įmontuoti sunkvežimio variklį.
Už gabalais subyrėjusią mašiną ir patvoryje rastą variklį lietuviai sumokėjo tais laikais milžinišką sumą – naujo „Žiguli“ kainą. Dar daugiau kainavo mašinos likučių pargabenimas į Lietuvą sunkvežimiu.
Tiesa, dabar šie skaičiai atrodytų menki, nes antram gyvenimui prikeltas automobilis, specialistų įsitikinimu, vertas apie 0,8 mln. eurų.
Pirmasis kolekcijoje „Erdmann & Rossi“ firmos šedevras tapo S.Karoso numylėtiniu. Tiesa, jį nepriekaištingai sutvarkyti prireikė net dešimtmečio. Bet būtent nuo šio pirkinio verslininko aistra gausinti kolekciją tik augo.
S.Karosas pats yra su pasakojęs ir apie motinos Birutės Karosienės reakciją, kai ji išvydo sūnaus už visas santaupas pirktą „Mercedes-Benz 500K“.
Traktoriaus padangomis apautą senieną su sunkvežimio varikliu išvydusi muzikos pedagogė apsiverkė, o sūnui patarė nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Surinko dvylika šedevrų
S.Karosas anksčiau yra pasakojęs, kad „Erdmann & Rossi“ kūrinius pasirinko dėl jų išskirtinumo. Berlyne įsikūrusios studijos sukurtais automobiliais važinėjo prabangą mėgę nacių vadai Adolfas Hitleris, Hermannas Göringas, Rudolfas Hessas.
Šiuos automobilius užsisakyti galėjo tik itin pasiturintys žmonės, nes tais laikais 30 tūkstančių reichsmarkių buvo neįtikėtinai didelė suma.
Klientų nestokojusi dizaino studija pagal užsakymus kūrė automobilius ant „Mercedes-Benz“, „Rolls-Royce“, „Maybach“, „Bentley“, „Horch“ važiuoklės.
Per tris dešimtmečius S.Karosas surinko net dvylika „Erdmann & Rossi“ modelių. Žinia apie šias mašinas kolekcionuojantį lietuvį sklido po visą pasaulį, o jis nuolat sulaukdavo siūlymų įsigyti dar kokią nors retenybę.
Pats kolekcininkas yra su šypsena pasakojęs apie milijoninius pasiūlymus, bet juos atmesdavo.
Mat jam pačiam buvo įdomu dalyvauti atkuriant senovines mašinas. Todėl 2000-aisiais Vilniuje įkūrė dirbtuves, kuriose antram gyvenimui buvo prikeliami įsigyti automobiliai.
„Palyginti su kitomis jo įkurtomis įmonėmis, Saulius dirbtuvėse „Fatum investicija“ praleisdavo daugiausia laiko.
Automobilių kolekcionavimas jam buvo aistra, malonumas, taip pat atokvėpis nuo verslo reikalų, nes čia jis nejautė įtampos“, – kalbėjo A.Šapoka.
Lankytojai aikčiojo
Daugybę metų S.Karosas savo automobilių kolekcijos viešai nerodė. Į pirmąją parodą jis išsiruošė tik 2012-aisiais. Per debiutą lietuvio mašinas Baden Badene išvydę vokiečiai net sugrojo maršą, o parodų rengėjai užvertė kvietimais.
Įspūdingą verslo imperiją sukūręs S.Karosas savo automobilius vežiojo po visą pasaulį – dalyvavo ne tik Europoje rengiamuose konkursuose ar parodose, bet ir Katare, Indijoje.
Ypač įspūdinga buvo 2018 metų pavasarį surengta paroda Štutgarte, kur organizatoriai lietuviui skyrė net trečdalį paviljono.
Apie pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų užėmusi 60 retų automobilių kolekcija privertė iš nuostabos aikčioti ir lankytojus, ir ekspertus.
S.Karosas tada susišlavė puokštę apdovanojimų – pagrindinius prizus už geriausią kolekciją, geriausią stendą ir geriausią pasirodymą.
„Tokią kolekciją pristatyti – labai brangus malonumas, nes automobilius reikia suvežti uždarais autovežiais, juos apdrausti. Kiek pamenu, Štutgarte vien transportas kainavo keliasdešimt tūkstančių eurų“, – pasakojo A.Šapoka.
Nuo dar didesnių išlaidų gelbėjo tai, kad vertingiausią kolekcijos dalį Šveicarijoje gyvenęs verslininkas laikė Vormse (Vokietijoje). Jis ne kartą yra pabrėžęs, kad nenori kolekcija gėrėtis vienas, todėl vežioja po visą pasaulį.
Istorijos – išskirtinės
Eksponatams papildomos vertės suteikia ir jų istorijos, nes tokias mašinas pirkdavo tik išskirtinės asmenybės.
Pavyzdžiui, „Erdmann & Rossi“ dirbtuvėse 1933 metais sukurtas „Mercedes-Benz 380K“ buvo gaminamas specialiai Vokietijoje rengiamoms 2000 kilometrų lenktynėms.
Automobilį įsigijęs princas Maxas šias lenktynes laimėjo dukart iš eilės – 1934 ir 1935 metais.
Vėliau „Mercedes-Benz 380K“ iškeliavo į JAV, kur jį po kelių dešimtmečių surado ir nupirko S.Karosas.
Kita retenybė, 1938 metų „Rolls- Royce Wraith“ priklausė vokiečiui grafui Michaelui Reichsgrasui, bet po karo automobilį kaip grobį į Maskvą parsigabeno sovietų armijos generolas.
Tiesa, trofėjumi džiaugėsi neilgai, nes jo užsigeidė garsusis partinis šulas Viačeslavas Molotovas.
Po šio veikėjo mirties 1986 metais limuzinas atsidūrė Rygos muziejaus direktoriaus rankose, o vėliau papildė lietuvio verslininko kolekciją.
S.Karosas sugebėjo įsigyti ir 1937 metais pagamintą sportinį „Maybach Zeppelin SW38 Cabriolet“, kuris yra laimėjęs ne vieną prizą.
Svajones sužlugdė liga
Apie savo kolekciją mielai pasakodavęs S.Karosas buvo prasitaręs, kad po savo 60-mečio dar nustebins visus.
Bet verslininkui nebuvo lemta sulaukti 61-ojo gimtadienio – šių metų sausio 16-ąją jis pralaimėjo kovą su sunkia liga.
Tačiau paskutiniais gyvenimo metais lietuvis išties drebino senovinių automobilių pasaulį – jo kolekcija šlavė prizus prestižiškiausiuose konkursuose.
Vienas paskutinių buvo pernai rugsėjį Florencijoje vykęs italų dizainerio Stefano Ricci konkursas „Heritage Trophy“, kuriame lietuvio pristatytas 1937 metų kabrioletas „Lancia Astura Pinin Farina“ laimėjo „Elegance“ kategorijoje.
Didįjį parodos prizą automobilis pelnė už išskirtines kėbulo linijas, dizainą, unikalumą ir nepriekaištingą restauratorių darbą.
„Tokio kalibro kolekcininko kaip Saulius daugiau Lietuvoje nebuvo ir greitai nebus. Labai gaila, kad viskas staiga sustojo.
Jis planavo savo kolekciją parodyti ir Lietuvoje. Nesuspėjo“, – atsiduso jau uždarytų restauravimo dirbtuvių ilgametis vadovas A.Šapoka, kuris yra kviečiamas teisėjauti į Europos senovinių automobilių konkursus.
Šis vilnietis vienintelis iš buvusios restauruotojų komandos dar tęsia darbą – padeda gedinčiai šeimai parduoti dalį kolekcijos, nes tam reikia specialių žinių ir kompetencijos.
„Kas bus vėliau, sunku nuspėti.
Gal Sauliaus aistra užsikrėtęs 20-metis sūnus Konstantinas, kurį tėvas supažindino su kolekcininkų pasauliu, irgi taps nuolatiniu parodų dalyviu“, – svarstė A.Šapoka.
