Magistralę A1 „Klaipėda–Kaunas–Vilnius“ su uostamiesčiu jungianti keturių eismo juostų estakada yra ilgiausia Lietuvoje ir siekia net 610 metrų, o vykstantys į arba iš Palangos taip pat gali aplenkti žiedinę sankryžą.
Tačiau dabar didžiulėmis estakadomis išsiskirianti sankryža prieš dešimtmetį atrodė visai kitaip ir garsėjo kaip valandomis nesibaigiančių spūsčių mazgas.
Atvyko į tuščią lauką
Jakų sankryža ėmė keistis lygiai prieš dešimtmetį. Bendrovės „Kauno tiltai“ tiltų statybos aikštelės darbų vadovas Darius Šadurskas prisiminė, kad 2009–ųjų sausio 1 dieną, iš karto po Naujųjų metų šventės, darbuotojų brigada atvyko pradėti statybų, kurios vėliau virto iki šiol nepagerintu Lietuvos rekordu.
Pašnekovas neslėpė, kad jauni Lietuvos gyventojai, įgiję teisę vairuoti per pastarąjį dešimtmetį, greičiausiai negalėtų įsivaizduoti, kaip Jakų sankryža atrodė prieš rekordinės estakados statybas.
„Nieko nebuvo. Vienas medis viduryje ir aplinkui žiedas“, – pasakojo D.Šadurskas.
Pažvelgus į senas nuotraukas sunku net įsivaizduoti, kad anksčiau šioje vietoje buvo tik žiedinė sankryža. Jau prieš dešimtmetį ji pasižymėjo didžiuliu eismo intensyvumu.
Jakų žiedas yra svarbi magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, sujungianti net šešis kelius: Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja, Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, Jakai–Dovilai, Klaipėdos miesto Tilžės gatvė ir Klaipėda–Kaunas.
Pravažiuoja dvigubai daugiau vairuotojų
Dėl kelių gausos eismo intensyvumas Jakų žiede buvo išties didelis: žiedu per parą pravažiuodavo apie 25 tūkstančiai automobilių, kai kitais šalies užmiesčio žiedais – vidutiniškai 3–6 tūkstančiai automobilių.
Dėl to čia nuolat susidarydavo eismo spūstys, o ypač didelės eilės nusidriekdavo vasarą. Todėl sankryžą rekonstruoti ir papildyti estakadomis buvo būtina.
Rekonstrukcijos reikšmė ypač matoma praėjus dešimtmečiui – dabar eismo srautai šioje sankryžoje išaugę maždaug du kartus.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, vien Kauno kryptimi per parą vidutiniškai pravažiuoja daugiau nei 33,2 tūkst. automobilių, o dar 25,2 tūkst. pravažiuoja Palangos kryptimi.
Pasiekė rekordą
D.Šadursko teigimu, sankryžos rekonstrukcija išsiskiria ne tik savo apimtimi, medžiagų ir dirbusių žmonių kiekiu, bet ir trukme – objekto įgyvendinimas truko net 4 metus.
Pirmiausia „Kauno tiltų“ darbuotojai pastatė didžiąją estakadą, vedančią į Klaipėdą bei iš Klaipėdos Kauno kryptimi. Šie darbai užtruko beveik dvejus metus, o estakada buvo atidaryta 2010–ųjų gruodžio 17 dieną.
Iki tol ilgiausia estakada Lietuvoje buvo Vilniaus pietinio aplinkkelio estakada, kurią taip pat pastatė „Kauno tiltai“, jos ilgis – 380 metrų.
Dar šventinės atidarymo ceremonijos metu buvo pasirašyta ir sutartis dėl antro rekonstrukcijos etapo, estakadų Kauno–Palangos ir Palangos–Kauno kryptimis. Šios statybos truko dar dvejus metus.
Daug elementų
Rekonstruota sankryža tapo trijų lygių. Prie 610 m estakados Klaipėdos kryptimi buvo prijungta 317 m ilgio estakada kryptimi Kaunas–Palanga, o trečiame lygyje iškilo 552 m ilgio estakada kryptimi Palanga–Kaunas.
„Keturis metus diena iš dienos nenutrūkstamai buvo darbo.
Įsikūrėme statybvietę ir pradėjome“, – pačią darbų pradžią prieš dešimtmetį prisiminė pašnekovas. Vienu metu Jakų žiede vidutiniškai dirbo apie 100 žmonių.
Jakų žiedo pirmojo etapo rekonstrukcijos metu išgręžti 846 poliai, kurių skersmuo 60 cm, o ilgis nuo 8 iki 13 m., įrengti 42 pamatai bei 40 monolitinių gelžbetonio kolonų, kurių aukštis siekė nuo 4 m iki 11 m.
Įdomu tai, kad susumavus visų polių gręžinius gautume 10 km gylio gręžinį, o sudėjus visas kolonas iškiltų 265 m aukščio bokštas.
Nematoma technologija
Įrengus kolonas vyko estakadų monolitinės perdangos įrengimo darbai.
D.Šadurskas atskleidė, kad estakados perdangos sutvirtinimui buvo panaudota sudėtinga technologija, kurios vairuotojai nemato, bet būtent dėl jos estakada pasižymi tvirtumu.
Estakados perdangos įtempimui AB „Kauno tiltai“ naudojo aukšto atsparumo lynus, kurių kiekvieną sudaro 22 gijos.
Pasak pašnekovo, po perdangos užbetonavimo, kai betono stipris pasiekia 100 proc, lynai įtempiami 460 tonų jėga panaudojant modernią, specialiai tam pritaikyta įrangą.
Tačiau to negalima padaryti visai estakadai iš karto.
„Technologiškai negalima įtempti lyno, ilgesnio nei 100 m. Dėl to estakados Vilnius–Kauno–Klaipėdos perdangos įrengimas buvo suskirstytas į 6 etapus“, – pasakojo D. Šadurskas.
Tam, kad visą estakadą būtų galima sutvirtinti tolygiai, ji buvo statoma dalimis.
Tuomet kiekvienos dalies stiprumas buvo vertinamas laboratorijoje ir pagal tai vykdomas įtempimas. Tik įtempus vieną dalį buvo statoma tolesnė estakados dalis, o vienai daliai prireikdavo 2–3 mėnesių.
Visų šių detalių vairuotojai nemato – lynai slypi konstrukcijos viduje, perdangoje.
Iš viso estakadų statybai panaudota beveik 23 tūkst. kūb. m. betono, 1200 tonų armatūros, paklota 13 600 kv. m. klijuojamos hidroizoliacijos, o lynų panaudota net 25 kilometrų po 22 gijas.
Visa sankryžos rekonstrukcijos vertė siekė 141,1 mln. litų (40,9 mln. eurų), o didžiąją dalį lėšų sudarė ES parama.
Pirmoji darbų dalis, į kurią įėjo ne tik rekordinės estakados statyba, bet ir daugiau kaip kilometras naujo kelio ir rekonstruotas tunelinis viadukas, kainavo 82,3 mln. litų, iš kurių 81,1 mln. litų sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama.
Per antrąjį rekonstrukcijos etapą AB „Kauno tiltai“ be dviejų pastatytų estakadų rekonstravo ir naujai nutiesė 4,54 km kelių, 1,55 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengtas apšvietimas bei daugiau kaip kilometras triukšmą slopinančių sienelių.
Šie darbai kainavo 58,8 mln. litų, iš kurių 58,4 mln. sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama.
D. Šadursko teigimu, tokie objektai ne tik įsimena svarba ir dydžiu, bet ir suteikia labai daug patirties.
„Kaskart važiuojant pro tokį reikšmingą statinį, prie kurio prisidėjai savo darbu, džiaugiesi rezultatais ir savo pasirinkta specialybe“, – sakė darbų vadovas.
