Ir laurus tarptautinėje erdvėje šio lietuvio kolekcija skynė pastaruosius penkerius metus.
Verslininkas senovinių automobilių parodose pradėjo dalyvauti tik 2012-aisiais, nors savo kolekciją pradėjo kaupti kur kas anksčiau.
Domėjosi nuo vaikystės
S.Karosas juokaudavo, kad jo kelias automobilių link prasidėjo nuo pat to momento, kai pradėjo vaikščioti. Jis nudrožė pas kaimyną, kuris turėjo „Volga“, – berniukas garaže praleisdavo valandų valandas.
Sulaukęs 8 metų pradėjo domėtis kartingu. Būdamas 13-os pateko pas garsų tuomet lenktynininką Vikį Oleką.
Tituluotas sportininkas paėmė paauglį plauti automobilių ir variklių, netrukus jaunuolis buvo priimtas į Lietuvos, paskui į buvusios Sovietų Sąjungos rinktinę dirbti mechaniku.
S.Karosui buvo 16 metų, kai jis gavo Sovietų Sąjungos čempiono mechaniko diplomą. Juo vyras didžiavosi ne mažiau nei išskirtiniu turtu, kurį sudaro trys dalys: vakarietiškų, sovietinių ir mini automobilių kolekcijos.
Dėl gebėjimo paaiškinti menkiausias technines detales, papasakoti restauravimo procesą S.Karosas parodose pelnė didžiulę pagarbą.
Turėjo savo meistrus
Be to, verslininkas pirko ne tik restauruotus, o ir apverktinos būklės automobilius – norėjo viską nuo menkiausio varžtelio naujam gyvenimui prikelti pats su savo meistrų komanda.
„Dalyvauju ne tik Europos, bet ir viso pasaulio automobilių grožio konkursuose ir parodose. Tos parodos dažniausiai vyksta vasarą kas dvi, tris savaites. Buvau išvežęs porą automobilių į Katarą, porą – į Indiją.
Neseniai dalyvavau parodoje Štutgarto parodų centre „Messe“. Tai buvo didžiausia pasaulyje retro automobilių paroda. Ten salės – milžiniškos.
Man vokiečiai skyrė 2 500 kvadratinių metrų plotą – trečdalį vienos salės, kad tiktai atvežčiau ir parodyčiau savo kolekciją.
O tokių salių ten – dešimt. Aš parodžiau 60 antikvarinių automobilių. Iš viso parodoje buvo eksponuojama per 4 000 automobilių.
Labai daug žmonių paroda domėjosi. Ir profesionalų daug atėjo, ir daug gražių žodžių pasakė. Štutgarto parodoje mano kolekcija buvo įvertinta labai gerai: aš pelniau visus pagrindinius prizus – už geriausią kolekciją, už geriausią stendą, už geriausią pasirodymą.
Daug profesionalų buvo nustebę, kad Lietuvoje yra įmonė, kurioje taip gerai restauruojami automobiliai. Ta įmonė – „Fatum investicija“, tai mano verslo padalinys, kuris užsiima automobilių restauravimu.
Europoje tūkstančiai žmonių suvažiuoja į tokius renginius praleisti laisvalaikio – su šeimomis, su vaikais. Labai populiarus tas dalykas“, – pavasarį „Lietuvos rytui“ pasakojo S.Karosas.
Nežinojo, kiek jų turėjo
Verslininkas negalėjo suskaičiuoti, kiek antikvarinių automobilių turi. Jo garažuose yra ir tokių, kurie dar nerestauruoti.
„Yra automobilių, kur kartais iš trijų padarai vieną. Yra automobilių, kurie restauruojami. Ir yra automobilių, kurie jau restauruoti. Todėl pasakyti skaičių – neprofesionalu“, – patikino jis.
Daug automobilių S.Karosas yra nupirkęs dar buvusioje Sovietų Sąjungoje, ir už labai nedidelius pinigus. Niekas senų laužų ten nevertino, parduodavo pusdykiai.
„Daugelio mašinų istorijas pavyko išsiaiškinti. Tarp jų savininkų buvo ir istorinių asmenybių. Daug brangių automobilių buvo trofėjiniai, kuriais rusų generolai 1945-aisiais išvažiavo iš Berlyno į Rusiją.
Tai – 1934-1936 metų kompresoriniai „Mercedes-Benz“, „Horch“, „Maybach“ automobiliai. „Maybach“ – ypač brangūs. Tais laikais buvo auksinė tų automobilių epocha.
Paskui jie nusėdo Sovietų Sąjungos kaimuose – vieni Kazachstano, kiti – Rusijos, treti – Ukrainos. Su jais ir žemę ardavo, ir bulves veždavo į turgų“, – apie automobilių kilmę pasakojo kolekcininkas.
