„Prisipažinsiu, buvau tikra kelių chuliganė. Pasitaikė ir nemažai avarijų“, – pirmuosius metus prie vairo prisiminė vilnietė Olga Židovlenkova.
Merginą automobiliai supo nuo vaikystės. Du jos artimieji dirbo tolimųjų reisų vairuotojais, o Olga nuo vaikystės kieme pati sukdavo ratus tėvo automobiliu ir lengvai atskirdavo įvairių markių modelius, rašo "Lietuvos rytas".
Į vairavimo mokyklą ji keliavo neabejodama sugebėjimais vairuoti, o instruktoriaus pagyrimai tik augino pasitikėjimą savimi.
Tapo ramesnė kelyje
Jai akis atvėrė startas slalomo trasoje. Mėgėjiškose varžybose mergina užėmė tik trečiąją vietą moterų klasėje iš trijų dalyvių ir negalėjo suvokti, kaip ją, tokią greitą gatvėje, aplenkė beveik visi.
Labiausiai O.Židovlenkovą sudomino nugalėtojai atitekęs prizas – ekstremalaus vairavimo pamoka. Užsispyrusi mergina nusprendė patikrinti, ar yra kas nors, ko ji nežino apie vairavimą.
Ji taip susigundė, kad savaitgaliai sename aerodrome tapo įprastu laisvalaikiu, o slalomo trasose dabar lengvai aplenkia ir vyrus.
Vilnietė neslėpė tapusi ramesne vairuotoja. „Tokios pamokos padeda išsikrauti, pažinti save ir savo automobilio galimybes.
Mes pratę regėti, kas dedasi tik prieš mus, o tik paskui galvoti apie gresiančią problemą. Dėl tokių pamokų išmoksti matyti keliais žingsniais į priekį“, – kalbėjo O.Židovlenkova.
Chuliganai nepažįsta savo automobilių
Greičio viršijimas – dažniausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Policijos pareigūnai kasdien sustabdo pavojingai ar chuliganiškai vairuojančių piliečių, o kiek dar įžūlių poelgių kelyje lieka nepastebėta.
Profesionalūs lenktynininkai ir patyrę vairuotojai neslepia: vairuotojai Lietuvoje nemokomi nei pasirinkti saugaus greičio, nei suvaldyti savo transporto priemonių.
Todėl norintiems išbandyti didesnį greitį ar slydimo pojūčius siūloma važiuoti į saugias uždaras aikšteles, bet iš tiesų mūsų šalyje yra tik viena vieta, kur vairuotojams galima nevaržomai išbandyti savo galimybes, – Kačerginės Nemuno žiedas.
Ar tikrai įgūdžių neprireikia?
„Žinoti, kaip automobilis slysta, yra neblogai, bet važiuojant gerai ekstremalaus vairavimo žinių kažin ar kada nors prireiks“, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovas Ričardas Slapšys.
Jo nuomone, ekstremalaus vairavimo pamokos daro daugiau žalos nei duoda naudos.
Bet jau 5 metus jas lankanti O.Židovlenkova visiškai nesutiko su tokiu požiūriu ir užtikrino, kad nė vienas iš jos pažįstamų, lankančių ekstremalaus vairavimo kursus, netapo kelių chuliganu.
Paklausa – milžiniška
Ekstremalaus vairavimo pamokas siūlo daugelis vairavimo mokyklų – „Autologija“, „Girdauskas Rally School“, „Femina Mobile“, BMW vairavimo akademija, „Ekstremvita“ ir kitos. Pamoka kainuoja 100–300 litų, tačiau net tai nepatenkina didžiulės paklausos.
Grupines treniruotes rengiantis Vilniaus sportinio vairavimo centro direktorius Andrejus Savčenka patvirtino – vos paskelbus apie planuojamą treniruotę, abi grupės po dešimt žmonių susirenka per valandą.
„Visi mano, kad, norint važiuoti greičiau, reikia stipriau spausti akceleratorių. Tai netiesa. Svarbu neleisti automobiliui važiuoti greičiau, nei galite tiksliai pravažiuoti taip, kaip suplanavote“, – patarė jis.
Pasak trenerio, klaidų mėgindami važiuoti greičiau padaro visi, o paskui labai nustemba, kad iš tikrųjų greičiau gali važiuoti stipriau pristabdydami, necypindami padangų, nepykdami ir apgalvodami veiksmus toli į priekį.
Trūksta aikštelių
A.Savčenka neslėpė, kad viena didžiausių kliūčių priimti daugiau žmonių į ekstremalaus vairavimo pamokas yra aikštelių trūkumas.
Prekybos ar logistikos centrai turi didelių aikštelių, bet jas naudoja savo reikmėms, o vairavimo mokyklų aikštelės saistomos griežtų Valstybinės transporto inspekcijos reikalavimų.
Todėl pamokoms lieka tik apleisti aerodromai, žiedas Kačerginėje ir pavieniai plotai, pavyzdžiui, uždara Trakų pakraštyje nuomojama stovėjimo aikštelė.
R.Slapšys patvirtino, kad uždarose saugiose aikštelėse galima mokytis ir be instruktoriaus, tačiau sutiko, jog tokių aikštelių Lietuvoje nėra daug.
Norint teisėtai ir be baimės išbandyti automobilio galimybes, reikia gauti aikštelės savininko sutikimą ir aikštelę saugiai aptverti, kad į ją negalėtų įeiti pašaliniai žmonės ar įvažiuoti automobiliai.
