Kodėl atšalus orams reikia keisti automobilio kilimėlius ir į ką nepamiršti atkreipti dėmesį kelyje „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas.
Saugaus eismo ekspertas teigia, jog žiemą itin svarbu tinkamos padangos, todėl ragina vairuotojus netaupyti.
„Kaip mes keičiame savo apavą iš vasarinio į žieminį, taip ir automobilio padangas. Aišku, geriausia naudoti būtent žiemines padangas, ne universalias, nebent važiuojama labai mažai.
Žinoma, žieminės padangos žieminėms nelygios, pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklės ir Saugaus eismo įstatymas reglamentuoja, kad minimalus žieminių padangų protektoriaus gylis yra trys milimetrai, bet jeigu aš važiuosiu padangomis, kurių protektoriaus gylis bus trys su puse milimetro, tai automobilis bus kaip karvė ant ledo.
Praktiškai, kada padanga nudyla iki šešių milimetrų gylio – ji savo funkcijas praranda. Padangoms taupyti tikrai nereikėtų.
Itin svarbu ir atsižvelgti į pagaminimo data, ypatingai perkant naudotas padangas, jeigu jos yra penkių ar šešių metų senumo, kad ir gero gamintojo, jos vis tiek nebeatliks tiek funkcijų, kiek atliktų naujos“, – vairuotojus perspėja D.Kanapinskas.
Pašnekovas sako, jog universalias padangas galima rinktis tik atsižvelgus į savo gyvenimo sąlygas ir nuvažiuojama kilometražą.
„Su visasezoninėmis padangomis galima važiuoti visur. Mes, kurie gyvename didmiesčiuose, esame labai stipriai išlepinti, tik kada įvyksta ekstremalūs pokyčiai, staigus užšalimas, kelininkai elementariai nesuspėja nuvalyti gatvių.
Bet žmonės, kurie gyvena rajonuose, o ten koks žvyrkelis kaip užšąla, tai atšyla tik pavasarį ir žmonės važinėja vos ne stiklu. Per visą sezoną greideris ar barstytuvas vieną kartą pravažiuoja ir tiek.
Tai paprasčiausiai kiekvieno iš mūsų sąmoningumas ar pasirinkimas pagal gyvenimo sąlygas, kokias padangas naudoti.
Jeigu per metus pravažiuojama 10 tūkst. kilometrų, o iš jų – 3 tūkst. žiemą, tai galima naudoti ir universalias, bet jeigu kilometražas panašus ir pravažiuojama po 10 tūkst. tiek vasarą, tiek žiemą, tuomet turėtų būti atskirai žieminės ir vasarinės padangos“, – aiškina D.Kanapinskas.
Kitas svarbus dalykas vairuojant – matomumas. Paspaudus šaltukui langai ima dažniau rasoti, užšąla, o tamsiuoju metų laiku yra itin svarbu, kad vairuotojas eismo sąlygas matytų kuo geriau, todėl privaloma pasirūpinti automobilio stiklais, šviesomis ir net kilimėliais.
„Iš išorės pusės, svarbu laiku pasikeisti langų skystį į neužšąlantį. Valytuvai nenuvalo viso lango, lieka nenuvalomos zonos, todėl vairuotojas kartais jas vis tiek turi nuvalyti.
Toliau labai svarbu ir žibintai, nes purvas nuo asfalto labai greitai juos apneša ir apšviečiamumas stipriai sumažėja.
Reikėtų nepamiršti, kad stiklus bent kartą per mėnesį turėtume nuvalyti ir iš vidaus. Ypač tie vairuotojai, kurie turi žalingų įpročių, rūko automobilyje ir panašiai.
Tai sudaro tokią riebalinę plėvelę, kuri atspindi šviesą. Kada iš priekio atvažiuoja automobilis, ji išskaido šviesą, spinduliai lūžta į visas puses ir tu prieš save nieko nematai.
Nuo stiklų rasojimo nesame apsaugoti. Jeigu automobilis ištisą parą ar sezoną stovi lauke, prigaudo drėgmės ir važiuojant trumpomis distancijomis jis išdžiūti nespėja. Yra tam tiktų priemonių, kurios padeda sugerti drėgmę, pavyzdžiui – laiku nusausinti kilimėlius.
Jeigu turime du komplektus kilimėlių ir galimybę juos išdžiovinti, tai keletą dienų važiuoti su vienu komplektu, kitas – su kitu, tačiau tai pakankama prabanga.
Nepaisant to, vis tiek turėtume į tai atsižvelgti ir iš guminių kilimėlių bent jau laiku išpilti vandenį. O tekstilinius, nori – nenori, bet turime išdžiovinti, kad automobilio vidus kuo mažiau rasotų“, – patarimus vairuotojams dalina D.Kanapinskas.
Jis priduria, kad naudojant guminius kilimėlius žiemą juos yra patogiau tvarkyti. Po kiekvieno važiavimo galima išpilti nuo batų nutirpusį vandenį, jų nereikia ilgai džiovinti ir tai apriboja automobilio langų rasojimą.
Artėjant sniegui ir plikledžiui vairuotojams reikia persiorientuoti ir pakeisti vairavimo stilių iš vasaros į žiemos. Svarbiausia pasirinkti saugų greitį ir laikytis tinkamos distancijos.
„Pirmas dalykas – laiko planavimas. Ypač tiems, kas gyvena didmiesčiuose, kiekvienas lietus, sutema ar kitos blogos eismo sąlygos ir pusę miesto būna paralyžiuota.
Taip pat – greičio pasirinkimas. Jokiu būdu nevažiuoti maksimaliu leistinu greičiu, o rinktis saugų greitį.
Kitas labai svarbus dalykas – distancijos, kad ir kokios stebuklingos automobilio padangos, bet dar nei vienas gamintojas nepagamino tokių, kurių neveiktų fizikos dėsniai.
Be to, reikia matyti ne tik save, bet ir kitus. Palaikyti kuo didesnę savitarpio pagarbą, vienas kitam padėti. Galbūt vienas vairuotojas klystelėjo, o aš pamatęs galiu pasitraukti į šoną, pristabdyti, pavažiuoti į priekį ar panašiai, kad būtų galima išvengti susidūrimo, tai geriausia taip ir pasielgti“, – svarbiausius veiksnius atskleidžia saugaus eismo ekspertas.
Be to, žiemą vairuotojai turi išlikti itin budrūs ir nedaryti jokių aštrių judesių, kurie gali priversti automobilį slysti.
„Jeigu vasarą mes galime pasirinkti aštresnį vairavimo stilių, tai žiemą viskas turi vykti švelniai. Judesiai negali būti staigūs, stabdymas turi būti mažesnis.
Nepaisant to, kad šiuolaikiniai automobiliai turi daug vairavimo asistentų ir pagalbos, bet jeigu vairuotojas su jais nedraugaus, jie ir nesuveiks taip, kaip turėtų suveikti“, – sako D.Kanapinskas.
