Vairavimo instruktorė Elena Šapranauskienė pasakoja, kokią įtaką susidūrimo stiprumui ir sužalojimams turi važiavimo greitis ir kodėl net ir nedidelis greičio viršijimas yra pavojingas.
Kaip važiavimo greitis lemia sužalojimų stiprumą?
E.Šapranauskienė teigia, kad eismo įvykio stiprumui ir pasekmėms įtakos turi daugybė veiksnių: tai transporto priemonės būklė, smūgio vieta, automobilio saugumo sistemos, tokios kaip saugos diržai ir oro pagalvės.
Vis dėlto, vienas svarbiausių aspektų, nuo kurio priklauso nelaimės rimtumas ir padariniai – greitis.
„Jeigu važiavimo greitis nedidelis, pavyzdžiui, 25 – 30 km/val., atsitrenkus į kliūtį, sunkių traumų dažniausiai nebūna, automobilis apgadinamas nesmarkiai. Tačiau kuo greičiau važiuojama, tuo didesnė sunkių sužalojimų tikimybė“.
Specialistė pastebi, kad skaudžiam eismo įvykiui užtenka ir gana nedidelio greičio. Kai automobilis patiria susidūrimą važiuojant 50 – 55 km/val. greičiu, vairuotojas ir keleiviai gali patirti rimtesnius sužalojimus – galūnių lūžius, sunkias galvos traumas.
Tuo tarpu pasiekus dar didesnį greitį, eismo įvykių padariniai gali būti katastrofiški. „70 – 80 km/val. greitis daugeliui neatrodo labai didelis, tačiau jeigu kelyje susiduria dvi tokiu greičiu važiuojančios transporto priemonės, smūgio jėga gerokai išauga.
Ją galima palyginti su trenkimusi į nejudančią kliūtį 140 – 160 km/val. greičiu. Toks smūgis dažnai būna lemiamas“, – sako pašnekovė.
Pasirinktas mažesnis greitis saugo gyvybes
E.Šapranauskienė atkreipia dėmesį, kad skaudžiausi sužalojimai įvyksta automobiliams susidūrus su pėsčiaisiais.
Pavojų kelia vos 25 km/val. greitį pasiekęs automobilis. Važiuojant 50 – 60 km/val. greičiu ir kliudžius pėsčiąjį, yra didelė tikimybė, kad šis patirs labai sunkius sužalojimus ar net žus.
„Automobiliui pasiekus didesnį greitį, pėsčiojo tikimybė išgyventi krenta kartais. Pavyzdžiui, jeigu pakele einantis žmogus kliudomas automobiliui lekiant 90 km/val. greičiu, jo tikimybė išgyventi arti nulio“, – įspėja specialistė.
Pasak vairavimo instruktorės, faktas, kad dėl nedaug viršyto greičio patiriamos mirtinos traumos – įrodymas, kad leistinas greitis nustatomas ne šiaip sau.
Ji akcentuoja: nepriklausomai nuo vairuotojo patirties, automobilio naujumo ar eismo situacijos, net ir nedidelis leistino greičio viršijimas yra rizikingas ir gali baigtis mirtimi.
„Kartais galvojama, kad baisų eismo įvykį sukels tik šimto kilometrų per valandą ar didesnis greitis. Iš tiesų skaudžių nelaimių keliuose pasitaiko ir nestipriai viršijant greitį. Pavyzdžiui, vietoje leistino 50 km/val. važiuojant 55–60 km/val. greičiu. Net 5 km/val. didesnis greitis sutrumpina reakcijos laiką.
Tai reiškia, kad nežymiai greitį viršijantis vairuotojas turi greičiau sureaguoti į nenumatytą situaciją, kliūtį kelyje ir nelaimių ne visada pavyksta išvengti.
Taigi, saugios ribos nusižengiant kelių eismo taisyklėms nėra. Atminkime, kad net nežymus greičio sumažinimas gali išgelbėti gyvybę. Todėl, nepriklausomai nuo kelio dangos, oro sąlygų ir patirties, visada važiuokime tik leistinu ir saugiu greičiu“, – pataria specialistė.
