Psichologė Elžbieta Malūnavičienė aiškina šio pavojingo elgesio priežastis ir atsako, kodėl vairuotojai linkę rizikuoti.
Telefonas naudojamas įvairiais tikslais
2022 m. atlikta gyventojų apklausa atskleidė įdomių detalių: nors jauni, 18–24 metų, žmonės prie vairo mobiliaisiais telefonais naudojasi dažniausiai (tai daro 77 proc. apklaustųjų), vyresnėse amžiaus grupėse šis rodiklis taip pat išlieka aukštas.
Pavyzdžiui, apie telefono naudojimą vairuojant prisipažino net 72 proc. 25–34 metų amžiaus vairuotojų. 35–44 metų grupėje tokių žmonių buvo 76 proc., 45–54 metų – 68 proc. 55–65 metų amžiaus grupėje telefoną prie vairo bent retkarčiais naudoja beveik 60 proc. žmonių. Akivaizdu: nesaugus telefono naudojimas yra iššūkis visų amžių vairuotojams.
Apklausa parodė, kad žmonės telefonus naudoja skirtingais tikslais. Daugiau nei du trečdaliai jaunesnių nei 44 metų vairuotojų telefoną naudoja kaip navigacijos įrenginį arba laisvų rankų įrangos priemonę.
Vis dėlto, nemažai vairuotojų pripažino, kad telefonu prie vairo naudojasi ne pagal paskirtį: naršo internete, bendrauja socialiniuose tinkluose ir užsiima kitomis, su vairavimu nesusijusiomis veiklomis, kurios mažina eismo saugumą.
Pavojingi įpročiai
Psichologė Elžbieta Malūnavičienė teigia, kad daugelis vairuotojų telefono griebiasi iš įpročio. „Technologijos neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Mokslininkai fiksuoja, kad prie telefono praleidžiamas laikas vis ilgėja. Daugelis jaunų žmonių telefoną tikrina kas pusantros minutės.
Šis elgesys neapleidžia ir atliekant susikaupimo reikalaujančius veiksmus, pavyzdžiui, vairuojant. Net būdami prie vairo dalis žmonių jaučia baimę kažką praleisti ir žvilgčioja į telefono ekraną“.
E.Malūnavičienė teigia, kad kartais padėtis kelyje atrodo saugesnė nei yra iš tiesų. Tuomet kyla noras užsiimti pašaliniais veiksmais.
„Pasitaiko, kad automobiliu važiuojant ilgesnį laiką, tiesiu, iš pažiūros saugiu keliu, atsiranda stimuliacijos poreikis ir jis siekia to pasitelkdamas išmanųjį įrenginį. Tokia pati situacija būna sustojus kamštyje: laukti ir stebėti kelią daliai vairuotojų tampa tiesiog nuobodu. Atsiradusį stimuliacijos poreikį, aplinkinių saugumo sąskaita, patenkina mobiliojo telefono ekranas“, – teigia psichologė.
Per didelis pasitikėjimas savimi
Pasak E.Malūnavičienės, pavojingus vairuotojų veiksmus dažnai lemia ypač didelis pasitikėjimas savimi. „Tai žmonės, kurie labai pervertina savo gebėjimą saugiai vairuoti ir turi žemą rizikos suvokimą. Jie linkę priimti rizikingesnius sprendimus ir mano, kad telefonų ar kitų pašalinių priemonių naudojimas jų neblaško“.
Deja, pasitikėjimas neatitinka realybės – dauguma žmonių savo gebėjimą vairuoti saugiai gerokai pervertina. „Teko susipažinti su tarptautinio tyrimo duomenimis – jame dalyvavo 19–63 metų amžiaus asmenys, kurių vairavimo įgūdžius vertino saugaus eismo ekspertai.
Net 94 proc. tyrimo dalyvių savo įgūdžius vairuojant vertino geriau nei ekspertai. Nors tyrimas atliktas užsienyje, tikėtina, jog šios tendencijos Lietuvoje yra panašios“, – mano pašnekovė.
„Skirtingais duomenimis, tarp 80–90 proc. autoįvykių įvyksta dėl žmogiškų klaidų, kurių galima išvengti. Telefonas ypač mažina koncentraciją ir atitraukia vairuotojo dėmesį nuo svarbiausios veiklos – vairavimo. Net vienas žvilgsnis į ekraną gali kainuoti labai daug“, – įspėja psichologė.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
