Kiekvienas metras – lemtingas
Vairuotojas, važiuojantis su įjungtomis trumposiomis šviesomis, tamsiuoju paros metu pėsčiąjį, segintį atšvaitą, pamatys, kai iki šio bus likę maždaug 150 metrų. Jei šis bus be atšvaito, maždaug už 30–50 metrų.
50 km / h greičiu važiuojantis automobilis per sekundę nuvažiuoja beveik 14 metrų. Jei vairuotojas pėsčiąjį pastebės už 30 metrų, jis turės vos dvi sekundes sureaguoti ir automobilį sustabdyti. Jeigu greitis bus didesnis, tuomet sustoti teturės sekundę.
Kaip paaiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis, būtina įvertinti ir tai, ar pėsčiasis dėvi tamsius drabužius, ar vairuotojas tikėjosi kelyje išvysti pėsčiąjį, jo ėjimo trajektoriją, meteorologines sąlygas ir kt.
Miestuose gausu įspėjamųjų ženklų, kurie atkreipia vairuotojų dėmesį, užmiestyje – kiek kitaip. Vairuotojai įprastai važiuoja labiau atsipalaidavę, didesniu greičiu. Antra vertus, vairuotojai negali keliasdešimt kilometrų važiuoti įsitempę ir nuolat tikėtis kliūties – tam atitinkamose vietose statomi įspėjamieji ženklai.
„Kalbant apie automobilio stabdymą, pirmiausia svarbus vairuotojo reakcijos laikas – per kiek laiko vairuotojas pamatė kliūtį ir priėmė sprendimą stabdyti automobilį. Tai standartiškai užtrunka apie 0,8 sekundės. Kai kurie ekspertai nurodo didesnį intervalą – iki 1,2 sekundės, pavyzdžiui, jei vairuoja vyresnio amžiaus žmogus.
Vairuotojui sureagavus, turi suveikti stabdžių sistema: tam koja nuo akseleratoriaus perkeliama ant stabdžių pedalo, kas užtrunka dar apie 0,2 sekundės.
Dar apie 0,05 sekundės prireiks, kol stabdžiai suveiks ir apie 0,1 sekundės stabdymo sistemai pasiekti didžiausią galimą stabdymą. Tai priklauso nuo automobilio klasės ir pakrovimo, stabdžių sistemos tipo bei techninės būklės. Taigi, idealiuoju atveju prireiks mažiausiai sekundės, kol automobilis bus pradėtas stabdyti.
Jeigu užmiestyje greitis siekia 90 km / h, kas atitinka 25 metrus per sekundę, tampa aišku, kad paruošiamojo stabdymo fazė, kol reaguojama, suveikia stabdžiai, išvystoma stabdymo jėga, trunka mažiausiai vieną sekundę, per ją automobilis pradiniu greičiu nuvažiuoja 25 metrus.
Jei žmogus be atšvaito pastebimas už 30 metrų, galimybės sustabdyti, nusukti automobilį arba manevruoti, net ir idealiomis sąlygomis, neįmanoma – nesustotų net formulės bolidas. O juk dažnai eismo sąlygos sudėtingos: lyja, tamsu ar slidu“, – kalbėjo ekspertas.
Po paruošiamojo stabdymo, kol vairuotojas sureaguoja, suveikia stabdžiai, lėtėja ir automobilis: čia itin svarbios sukibimo su kelio danga sąlygos. Jei sąlygos idealios, sukibimas su kelio danga – puikus, asfaltas geros kokybės, puikios padangos, tuomet nuo 90 km / h greičiu važiavusio automobilio sustabdymas gali trukti apie 2,5 sekundės, arba 30 metrų.
„50 metrų – tiek mažų mažiausiai reikia nuo kliūties pamatymo iki visiško sustojimo idealiomis važiavimo sąlygomis. Visgi tokių idealių sąlygų šiuo metu tikrai nėra: danga kone visada šlapia arba slidi, vadinasi, nei 30, nei 35 metrai tamsiuoju metų laiku neįmanomi. Žieminių padangų sukibimas su danga taip pat kitoks nei vasarą, vadinasi, teoriniai, stabdymui reikalingi, metrai iš 35 metrų idealiomis sąlygomis, žiemą gali virsti 50–60 metrų, ir čia, jei nėra sniego. Prisiminkime, kad dar reikia pridėti ir vairuotojo reakcijos laiką“, – apibendrino pašnekovas.
Ragina rūpintis savimi
Nors vairuotojai pėsčiuosius, keliaujančius be atšvaito tamsoje, tarpusavyje pavadina „kėgliais“ ar savižudžiais, visgi kone visi pripažįsta – situacija, kuomet tenka staiga stabdyti arba pasukti automobilį, netikėtai tamsoje išnirus pėsčiajam, išties gąsdina.
V. Žuraulis pritaria: tamsūs drabužiai, besikeičiančios gamtos sąlygos, tamsa, prastas matomumas, daug atspindžių – šios aplinkos sąlygos nepadeda greičiau pastebėti pėsčiojo, taigi, kelionė tamsiuoju paros metu šaltuoju metų periodu, išties rizikinga.
„Pėsčiasis pastebi automobilio žibintus, tačiau kiekvienas turėtų pagalvoti apie vairuotoją – juk jam sunku pamatyti pėsčiąjį, be to, vairavimą apsunkina ir kitos aplinkos bei eismo sąlygos. Labai svarbu pasirūpinti pačiam savimi, nesitikėti iš vairuotojo, kad jis važiuos įsmeigęs akis į kelkraštį. Itin svarbu būti matomam – atšvaitai išeinant į kelią yra būtini“, – kalbėjo profesorius.
