Tuo tarpu stažą turintiems lengvųjų automobilių vairuotojams ši taisyklė netaikoma: jų kraujyje esanti alkoholio koncentracija gali siekti iki 0,4 promilių.
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atsako, ką mano apie dabartinę alkoholio vartojimo ir vairavimo kultūrą Lietuvoje ir atskleidžia, kokie pokyčiai galėtų pagerinti situaciją.
Leistina norma dažnai viršijama
A.Pakėno manymu, 0,4 promilių taisyklė lemia tai, kad neretai pervertinamos galimybės ir išgeriama gerokai daugiau, nei galima.
„Kai kam atrodo, kad 0,3–0,4 promilės kraujyje neturės didelės įtakos vairavimo įgūdžiams. Tačiau realybė rodo, kad tą nedidelę alkoholio ribą nesunku viršyti. Įsibėgėjant smagiam vakarui, tie išgerti 50 gramų gali virsti dar didesniais alkoholio kiekiais.
Apsvaigęs žmogus negali adekvačiai įvertinti savo būklės, suprastėja jo koordinacija, sulėtėja reakcija, todėl kelionės padariniai gali būti labai skaudūs. Žinant šią riziką, nuoširdžiai nesuprantu poreikio bet kokiam alkoholio kiekiui, kai planuojama keliauti savo automobiliu“.
Pasak specialisto, Lietuvos visuomenėje klaidingai įsivaizduojama, kad įmanoma suderinti du dalykus – poreikį suvartoti nedidelį alkoholio kiekį ir vairavimą.
„Manoma, esą ir vilkas sotus, ir avys sveikos. Taip niekada nebus: sąmoningi žmonės šiuos du veiksmus privalo atskirti. Juk gerti svaigiųjų gėrimų Lietuvoje niekas neuždraudė, tačiau arba gerkime, arba vairuokime.
Žmonių, kurie tokiomis mano mintimis piktinasi, visada klausiu – kas blogo nutiks be vienos taurės vyno? Jeigu žmogus negali atsipalaiduoti draugų kompanijoje be alkoholio, nesusivaldo neišgėręs, turime kalbėti apie priklausomybę“, – įsitikinęs saugaus eismo ekspertas.
Alkoholio vartojimas Lietuvoje – problema
A.Pakėnas teigia, kad kertinis veiksnys šioje situacijoje – sąmoningumas. „Dažnai girdžiu palyginimų, esą Prancūzijoje, Italijoje, požiūris į nedidelį alkoholio kiekį vairuojant yra laisvesnis.
Vis tik raginu atsisukti į save. Lietuviai – ne italai ir ne prancūzai. Lietuvoje statistiškai alkoholio suvartojama gerokai daugiau, prie vairo pagautų neblaivių vairuotojų procentas irgi didesnis. Mes savo polinkiu alkoholiui esame panašūs į kitas Rytų Europos ir Šiaurės šalis.
Medikai, sveikatos specialistai ir Europos Sąjungos šalių statistika rodo, kad šioje srityje turime bėdą,todėl apie jokį laisvesnį požiūrį negali būti diskutuojama“.
Ekspertas įsitikinęs, kad saugių alternatyvų visada yra. „Apsvaigęs žmogus privalo elgtis taip, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams. Gyvename XXI amžiuje, viskas pritaikyta mūsų patogumui. Grįžti namo galime išsikvietę taksi ar pavežėją, paprašę blaivių draugų, artimųjų“.
Ar reikalingi pokyčiai?
A.Pakėnas įsitikinęs, kad ne visi eismo dalyviai yra neatsakingi. „Neabejoju, kad mūsų visuomenėje sąmoningų eismo dalyvių daugiau nei neatsakingų.
Dirbu su esamais ir būsimais vairuotojais. Džiaugiuosi, kad daugybei žmonių vakaro metu negerti nė lašo ir su nuliu promilių sėsti prie vairo yra savaime suprantama.
Einame gera linkme, tačiau nepakankamai greitai. Vis dar yra kategorija vairuotojų, kurie numoja ranka į gresiančias baudas ir ryžtasi važiuoti išgėrę. Dėl tokio neatsakingumo nukenčia ir visi kiti“.
Specialistas mano, kad kai nepadeda geranoriški įspėjimai ir skaudi statistika, naudos duotų griežtesni ribojimai.
„Nulio promilių reikalavimas visiems vairuotojams Lietuvoje gali būti gana paprastai įgyvendinamas. Jau dabar nemažai daliai eismo dalyvių galioja ši taisyklė – motociklininkams, taksi, autobusų vairuotojams ir daugeliui kitų. Negirdėjau, kad kas nors dėl to skųstųsi.
Manau, kad galiojant 0 promilių visiems vairuotojams, pavyktų ženkliai sumažinti nelaimių, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai, skaičių. Žinojimas, kad bet kada gali būti sustabdytas ir net už minimalų alkoholio kiekį kraujyje būsi labai griežtai nubaustas, ne vieną atgrasytų nuo vairavimo išgėrus“, – teigia A.Pakėnas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
