Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) pirmininkas Eduardas Kriščiūnas atsako, kokie saugumo iššūkiai kyla šiuo laikotarpiu ir į ką būtina atkreipti dėmesį, kad kelionės dviračiu ar paspirtuku praeitų sklandžiai.
Pagrindinis principas – atsargumas
Šaltajam sezonui įsibėgėjant ilgiau laikosi tamsa, net dieną neretai tvyro rūkas, prieblanda, dažni krituliai. Esant sudėtingoms oro sąlygoms, dviratininkai ir paspirtukininkai turi padaryti viską, kad būtų matomi aplinkiniams ir patys matytų, kas vyksta aplinkui.
Dviratininkas E. Kriščiūnas šaltuoju laikotarpiu rekomenduoja visada naudoti atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes, šalmą ir kitas saugumo priemones.
„Atšvaitai ir šviesą atspindinčios liemenės yra privalomi ir naktį, ir dieną, esant prastam matomumui. Be jų negali keliauti nei dviratininkas, nei pėsčiasis.
Atsargumas yra pagrindinis saugių kelionių principas, todėl rekomenduoju atšvaitus pritvirtinti prie visų turimų viršutinių lauko rūbų. Kad išsiruošus į kelionę paspirtuku ar dviračiu, atšvaitas neliktų pamirštas namuose“.
Ne mažesnis dėmesys turėtų būti skiriamas aprangai. „Visais metų laikais keliaujant dvirate transporto priemone reikalinga ryškios spalvos apranga. Dar geriau, jeigu ji atspindi šviesą arba į drabužius įsiūti atšvaitai. Tai užtikrina, kad žmogus bus matomas ir iš nugaros, ir iš priekio“, – sako E. Kriščiūnas.
Netinkamai parinkti žibintai gali suklaidinti
Ant dviračio ar paspirtuko turi būti ne tik atšvaitai, bet ir ryškios lempos, sumontuotos priekyje ir gale.
„Renkantis žibintus, būtinai atkreipkite dėmesį į jų galingumą. Priekinis žibintas tamsiu paros metu turi apšviesti bent 10 metrų, idealiu atveju – ir daugiau“, – pataria E. Kriščiūnas.
Jo teigimu, dviratininkai ir paspirtukininkai, keliaujantys mieste, kur apšvietimas geresnis, gali naudoti mažesnio galingumo žibintus, kurių ryškumas yra 200 – 250 liumenų.
Užmiestyje, kur keliavimo sąlygos sudėtingesnės, daugelis kelių ir takų nėra gerai apšviesti, reikia rinktis didesnio galingumo, 400 – 550 liumenų ryškumo žibintus. Tiesa, svarbu nepamiršti ir saiko: labai galingas priekinis žibintas gali akinti aplinkinius.
E. Kriščiūnas pastebi dažnai daromą klaidą: kai kurie žmonės galvoja, kad mirksintys žibintai geriau atkreipia automobilių vairuotojų dėmesį.
„Mirksinčios šviesos apsunkina matomumą, nes neleidžia numatyti tikslaus atstumo, jos blaško pėsčiuosius ir vairuotojus, todėl gali net sukelti avarinę situaciją. Mirksėjimo režimas turi būti naudojamas tik esant rūkui. Visais kitais atvejais reikalingi pastoviai šviečiantys žibintai. Jie geriau matomi kelyje ir padeda kitiems eismo dalyviams įvertinti, kur tiksliai yra dviratis ar paspirtukas, koks atstumas juos skiria“, – aiškina LDB atstovas.
Pataria keliones planuoti iš anksto
Nors kokybiški žibintai, šviesą atspindinčios liemenės ir atšvaitai yra privaloma kelionių detalė, dviračių sporto entuziastas pabrėžia, kad ne mažiau aktualus ir kelionių planavimas bei saugus elgesys vairuojant.
„Nepamirškime, kad subjurus orams, pasikeičia ir kelio dangos sąlygos, todėl keliones raginu planuoti iš anksto. Kad ir kokia būtų situacija, svarbu neskubėti ir pasirinkti saugų greitį“, – įspėja E. Kriščiūnas.
Pašnekovas atsako, ko dar reikėtų nepamiršti ir kokių veiksmų vengti:
- Šaltuoju sezonu kelio danga dažnai yra drėgna ar slidi, todėl padangas būtina pakeisti į žiemines. Jos yra platesnės, turi spygliukus. Tai pagerina sukibimą su keliu ir didina transporto priemonės stabilumą.
- Kaip ir važiuojant automobiliu, taip ir paspirtuku ar dviračiu, negalima atlikti staigių manevrų. Staigiai stabdant, ratas gali užsiblokuoti ir transporto priemonė taps nevaldoma.
- Posūkius reikia daryti dideliu lanku, vengiant greitų judesių.
- Esant blogoms oro sąlygoms, dviračio padangų slėgis žiemą turėtų būti maždaug 10 proc. mažesnis nei vasarą. Tai padidins padangų sukibimą su keliu, sumažins slydimo riziką.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
