JAV mokslininkai sekė 3 000 vyresnio amžiaus vairuotojų. Jie stebėjo įvairius duomenis, tarp jų – kelionės trukmė, tikslas, kiek kelionių prasideda ir baigiasi namuose, stabdymo intensyvumas. Mokslininkų sukurtas modelis vien iš šių duomenų galėjo prognozuoti nesunkų kognityvinės funkcijos sutrikimą su 66 proc. tikslumu.
Pavyzdžiui, itin stipriai stabdantys žmonės gerokai dažniau demonstravo ir kitus ankstyvuosius demencijos simptomus.
Modelio tikslumas išaugo iki 88 proc., kai į jį buvo įtraukti kiti demencijos riziką lemiantys faktoriai – amžius, lytis, išsilavinimas. Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad 33 dalyviai turi nežymų kognityvinės funkcijos sutrikimą, kuris įprastai perauga į demenciją, o 31 jau turi demenciją.
Vairavimas reikalauja nemažai protinių pastangų. Vairuotojui ne tik reikia galvoti apie kelių eismo taisykles, bet ir naudoti automobilio valdymo įrenginius. Reikia vertinti situaciją kelyje, stebėti automobilio aplinką, prognozuoti kitų eismo dalyvių ir pėsčiųjų veiksmus. Visa tai – didelė apkrova smegenims.
Būtent dėl to vairavimas taip vargina, net jei jums atrodo, kad vairuoti nėra sunku.
Mokslininkai mano, kad ateityje demenciją bus galima prognozuoti naudojant automobilių sensorių duomenis, išmaniųjų telefonų jutiklius ir kitus kasdienius įrenginius. Tačiau, žinoma, prireiks papildomų tyrimų, kad vairuotojų protinės būklės vertinimo metodai būtų ištobulinti. Kartu tai padės ne tik pateikti diagnozę, bet ir nustatyti pagyvenusių žmonių tinkamumą vairuoti.
