Atlaisvinus ribojimus ir vėl išvažiavus į kelią eismo dalyviai gali būti praradę dėmesingumą, atidumą ir mažiau saugotis, o toks vairavimas – tik žingsnis iki nelaimės. Pavojingą tendenciją matantis draudiko atstovas ragina vairavimo įgūdžių neapleisti ir dalijasi patarimais, kurie palengvins grįžimą prie vairo po ilgesnės pertraukos.
Gali padaugėti streso ir avarijų
Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pastebi – nors dėl karantino eismo įvykių šalyje sumažėjo, situacija gali pasikeisti atlaisvinus ribojimus.
„Praeiti metai išsiskyrė mažesniu nei įprasta automobilių keliuose kiekiu. Dėl karantino ribojimų pasikeitus gyvenimui šalyje, transporto srautai miestų gatvėse ir tarpmiestiniuose keliuose sumažėjo, tačiau nors nelaimingų atsitikimų įvyko ir mažiau, jų metu patirtos žalos buvo didesnės.
Visgi nelaimingų atsitikimų skaičius gali šoktelėti atlaisvinus ribojimus. Dėl nemažos vairuotojų dalies padarytos pertraukos vairuojant, ilgai nelavinti įgūdžiai pradeda silpti, o tai augina avaringumo riziką“, – akcentuoja R. Pocius.
Pasak R. Pociaus, situacijai pasikeitus ir eismui suintensyvėjus, prie vairo neretas gali pristigti ir budrumo. Be to, prie sudėtingesnių vairavimo sąlygų gali prisidėti padidėjęs streso lygis.
„Keliuose taip pat riedės ne tik daugiau automobilių, bet ir dviratininkų, motociklų. Pėstieji, per karantiną pripratę prie tuštesnių gatvių, gali būti mažiau budrūs, pavyzdžiui, į kelią žengti neapsidairę. Realu, kad visos šios minėtos aplinkybės sukels nemažai streso vairuojant. Tai kartu su suprastėjusiais įgūdžiais ir mažesniu pasitikėjimu savo jėgomis gali tapti nelaimingų įvykių priežastimi“, – svarsto draudimo ekspertas.
Dėmesys automobiliui ir sau
R. Pocius įsitikinęs, kad nors mažesni sunkumai grįžti prie vairo lydi ir patyrusius vairuotojus, tokia pertrauka ypač nepalanki turintiems trumpą vairavimo stažą. Anot pašnekovo, iššūkių kelyje gali patirti ir biurų darbuotojai, kurie automobiliu važiuodavo tik į darbą, o per karantiną dirbo namuose.
„Taip pat realu, kad vairuotojai, kurių nuosavas automobilis yra lengvasis, o tarnybinis – didesnių gabaritų, prie pastarųjų po karantino pratinsis ilgiau. Šiuo metu jau pastebime, kad padarę vairavimo pertrauką, eismo dalyviai važiuodami padaro elementarių klaidų: nepastebi kelio ženklų, nepaiso pirmumo teisės“, – dalinasi draudiko atstovas.
Visgi norint saugiai po pertraukos grįžti į kelius, R. Pocius pataria pirmiausia visapusiškai pasirūpinti savo automobiliu – juk visos kelionės prasideda nuo tinkamai joms paruoštos transporto priemonės.
„Būtina įsitikinti, ar transporto priemonėje pakankamas visų būtinųjų skysčių – stabdžių, aušinimo, langų plovimo, transmisijos alyvos – kiekis. Reikia patikrinti ir padangas, akumuliatorių, šviesas. Jei visi svarbiausi automobilio komponentai veikia tvarkingai, į kelią išvažiuoti bus saugiau ir ramiau. Visgi vairuotojai, kurie dėl savo automobilio būklės nesijaučia užtikrinti, turėtų kreiptis į autoservisą. Čia transporto priemonę įvertins profesionalai ir kvalifikuotai paruoš ją kelionėms“, – siūlo pašnekovas.
Pasirūpinus automobiliu, vertėtų dėmesį skirti ir asmeniniams įgūdžiams – laisvu laiku pasivažinėti gerai pažįstamais ir mažesnio eismo intensyvumo maršrutais. Tuo tarpu vairuotojams, nesijaučiantiems užtikrintai kelyje, jis pataria kreiptis į profesionalius vairavimo instruktorius. Keletas jų pamokų leistų po pertraukos prie vairo sėsti labiau pasitikint savimi.
