Nors Lietuvoje labai tirštų rūkų būna labai retai, vis tik jie yra gana pavojingas reiškinys eisme, galintis sukelti skaudžių avarijų.
Tvyrant rūkui, vairuotojams gerokai sunkiau matyti kelią, laiku išvengti kliūties – kelkraščiu einančius ar dviračiu važiuojančius žmones, į kelią galinčius išbėgti gyvūnus, taip pat, žinoma, ir kitas ta pačia ar priešinga kryptimi važiuojančias transporto priemones.
Klimatologas Justinas Kilpys sako, kad jei matomumas yra mažesnis nei kilometras – tai laikoma rūku: „Kai matomumas yra prastesnis nei 50–100 metrų, tai labai pavojinga eisme, nes galima nepastebėti kitų eismo dalyvių ar kliūčių.“
Daugiausia rūkų Lietuvoje būna Žemaičių aukštumoje, pajūryje, o mažiausiai – rytų Lietuvoje.
„Žemaičių aukštumoje rūkų dažniau būna dėl aukštumų poveikio. Mes neturime Lietuvoje kalnų, bet Žemaitija pasižymi aukštumų poveikiu. Šioje teritorijoje drėgnesnis oras, atkeliaujantis nuo jūros, kyla į aukštumas, tuomet vėsta ir pradeda kondensuotis vandens garai. Taigi rūkai yra dažnesni šioje teritorijoje, taip pat prie Baltijos jūros“, – naujienų portalui lrytas.lt aiškino klimatologas.
Kalbant skaičiais, dienų, kuomet būna rūkas, Lietuvoje yra 20–30, o štai Žemaičių aukštumoje – 95–100. „Taigi Žemaičių aukštumoje vairuotojai rūką gali sutikti tris kartus dažniau nei rytų Lietuvoje. Dažniausiai jie nėra ilgalaikiai, nuo gegužės iki rugsėjo rūkai būna pakankamai trumpi, trunkantys 1–2 val.“ – aiškino J.Kilpys.
Klimatologo teigimu, vairuotojai keliuose gali sutikti rūką dažniausiai ankstyvais rytais arba vakaro metu. „Šiltuoju metų laiku rūkai gana greitai išsisklaido, o štai žiemą jie gali trukti ilgiau, iki 12 val. ar net paros, ypač pajūryje“, – pridūrė klimatologas.
Keliaujantys po Žemaitiją, pasak klimatologo, gali matyti, kad kuriame nors duburyje rūkas yra, o kitame – nėra, mat oras gali skirtingai atvėsti tam tikrose teritorijose.
Kaip teisingai naudoti rūko žibintus
Vairavimo mokyklos direktorius Kastytis Povilaitis sako, jog vis dar nemažai vairuotojų nemoka arba nežino, kaip ir kada tinkamai naudoti rūko žibintus.
„Kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie vairuotojai kaip nusipirko automobilį su įjungtais rūko žibintais, taip jais įjungtais važinėja iki šiandien, nežinodami, kaip juos išjungti. Nemažai yra ir važinėjančių su jais įjungtais žibintais ne pagal paskirtį. Kai kurie vairuotojai įjungia priekinius ir galinius rūko žibintus sutemus, bet yra tam tikri reikalavimai, kada reikėtų naudoti šiuos žibintus“, – portalui lrytas.lt teigia vairavimo mokytojas.
KET numato, jog tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.
Šviesiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis.
Tuo metu rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
„KET numato, kad rūko žibintus galima naudoti tik esant blogoms matomumo sąlygoms – sningant, lyjant ir esant rūkui, kai matomumas yra mažesnis nei 300 metrų. Jei matomumas yra geresnis, nors ir lyja ar sninga, rūko žibintų jungti dar negalima, nes, pavyzdžiui, galinis rūko žibintas yra šviečiantis ryškia raudona spalva – tai akina iš paskos važiuojančius vairuotojus.
Vairavimo mokytojas pastebi, kad tautiečiai apskritai linkę naudoti žibintus ne pagal paskirtį. „Pavyzdžiui, visi naujesni automobiliai turi funkciją, kad užvedus automobilį automatiškai įsijungia dienos šviesos lempos. Tačiau vairuotojai pamiršta, kad įvažiavus į tunelį ar kilus rūkui su dienos lempomis važiuoti negalima, nes nešviečia galiniai žibintai, reikia įjungti artimąsias šviesas. Kiti vairuotojai gali atsitrenkti į automobilį, kuris tamsiu paros metu ar tunelyje važiuoja be įjungtų šviesų“, – paaiškino K.Povilaitis.
Rūko žibintų darbo principas yra kitoks nei artimųjų šviesų – priekiniai rūko žibintai turi kitokį šviesos sklidimo principą, jie yra skirti apšviesti kelkraštį. Tuo metu galiniai rūko žibintai kitiems, iš paskos važiuojantiems, eismo dalyviams padeda geriau pastebėti transporto priemonę iš galo.
Rūko žibintai taip pat turi būti tvarkingi, tinkamai sureguliuoti ir švarūs, kad tinkamai atliktų savo funkciją. Paprastai rūko žibintai transporto priemonėse yra sumontuoti žemiau už pagrindinius žibintus.
K.Povilaitis vairuotojus ragina kelyje nepamiršti bene pagrindinio principo – kad sustojimo kelias būtų mažesnis už matomą kelio atkarpą. „Turime važiuoti tokiu greičiu, kad pastebėję kliūtį suspėtume sustabdyti transporto priemonę“, – pridūrė K.Povilaitis.
Vairavimo mokytojas pastebi, kad nemažai žemės ūkio technikos, traktorių nenaudoja ne tik rūko žibintų, bet apskritai nevengia neįsijungti artimųjų šviesų, o tai – ypač pavojingas reiškinys kelyje.
„Važiuojant rūko sąlygomis erdvinis pojūtis yra kitoks, kliūtis atrodo toliau, nei yra iš tikrųjų. Tuomet po avarijų žmonės ir sako, kad „transporto priemonė atsirado kaip iš niekur“, – aiškina vairavimo mokytojas.
Ne vienas vairuotojas, važiuodamas rūko metu, nevengia įsijungti ir tolimųjų šviesų, tačiau tai – ne visuomet teisingas sprendimas, nes rūkas tokias šviesas gali tiesiog „atmušti“, todėl verčiau rinktis artimąsias šviesas.
„Pagrindinis principas, važiuojant per rūką, – neskubėti, važiuoti saugiu greičiu ir pasirinkti tinkamą atstumą nuo kitų transporto priemonių“, – patarė klimatologas J.Kilpys.
Esant rūkui, atstumą iki kitos transporto priemonės rekomenduojama netgi padidinti. Dėl šių priežasčių specialistai ragina vengti ir staigių manevrų, mat kiti vairuotojai gali nespėti sustoti.
Tvyrant rūkui nerekomenduojama ir sustoti šalikelėse, nes tai gali būti ypač pavojinga. Jei sustoti privalote, būtina įsijungti avarinį signalą ir išjungti artimąsias šviesas, kad kiti vairuotojai nepasuktų jūsų kryptimi, galvodami, jog ten – kelias.
