Į ką reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam vairuotojui šiuo metų laiku patarimus duoda vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Važiuoja greičiau, nei galima
A. Pakėnas pažymi, kad nekalbant apie oro temperatūrą ir kritulius, dangos būseną, o tik apie tamsą, didžiausias pavojus – ribotas matomumas.
O didžiausios prastą matomumą lydinčios problemos – greitis ir stabdymo kelias.
„Bėda ta, kad važiuojant įprastiniu užmiesčio keliu 90 km/val. greičiu automobilio stabdymo kelias sieks apie 90 metrų, tačiau artimų šviesų žibintai tiek nešviečia.
Todėl siekiant užtikrinti saugumą reiktų važiuoti lėčiau – apie 70 km/val, tačiau taip niekas nedaro“, – konstatuoja patyręs specialistas.
Jis priduria, kad apie ilgąsias šviesas nelabai verta kalbėti. Dabar eismas tamsiu paros metu labai intensyvus ir nuolatos priešinga kryptimis važiuoja kiti automobiliai.
„Išvada paprasta – jei užmiesčio keliu važiuojame 90–100 km/val. įsijungę artimasis šviesas, pamatę kliūtį kažin ar suspėsime iki jos sustoti“, – reziumuoja A. Pakėnas.
Jis atkreipia dėmesį į avaringumo statistiką tamsiu paros metu.
2018 metais tamsiu paros metu buvo užfiksuota apie 25 proc. visų avarijų.
Dažniausiai tamsiu paros metu nukenčia pėstieji, kurie be atšvaito matomi vos 50 metrų atstumu. Praėjusiais metais tamsiu paros metu buvo sužeista 27, o žuvo – 66 proc. visų pėsčiųjų.
Pasiruošimas ir papildomi pavojai
A. Pakėnas sako, kad pavojų keletas: netinkamai sureguliuoti žibintai, riebaluoti iš vidaus langai arba purvini išorėje žibintai.
Sąlygas tamsoje taip pat blogina ir rasojantys langai.
Pašnekovas primena, kad taip dažniausiai nutinka dėl perteklinės drėgmės automobilio salone ar užsiteršusių salono oro filtrų.
Jis taip pat sako, kad ilgąsias šviesas reikia naudoti pagal KET ir neišsigalvoti savų taisyklių.
„Nepamirškime, kad jos privalo būti perjungtos į trumpąsias likus 150 metrų iki priešpriešiais atvažiuojančio automobilio. Atstumas turi būti toks – ne didesnis, bet ir ne mažesnis.
Nereikėtų persijunginėti ilgųjų šviesų vos tik toli horizonte 500–700 metrų pamatote atvažiuojančią transporto priemonę – taip labai pabloginate savo vairavimo sąlygas“, – pataria A. Pakėnas.
Anot vairavimo instruktoriaus, šlapia danga tamsoje – blogiausias derinys eisme, nes toks kelias sugeria šviesą.
„Fizikai pasakytų moksliškiau, bet esmė tikrai paprasta – važiuojant šlapiu keliu tamsoje šviesų efektyvumas ženkliai sumažėja ir išeitis tik viena – mažinti greitį“, – primygtinai pataria pašnekovas.
Kaip pamatyti pėsčiuosius?
Pėsčiuosius, kaip ir kitus eismo dalyvius – dviratininkus, paspirtukininkus ar mopedų vairuotojus – pastebėti sunkiau ir prietemoje situacija ima blogėti.
A. Pakėnas pabrėžia, kad matomumas ženkliai suprastėja dar temstant, o ne tik jau sutemus.
„Sutemus vėl savos bėdos – pėstieji patys nedrausmingiausi, nes ne visuomet naudoja atšvaitus ar žibintuvėlius.
Atsiranda gudruolių kurie net teigia, kad miestuose pėstiesiems iš viso nereikia papildomų matomumo priemonių, nes neva tai gatvės apšviestos ir tai tik apsunkina pėsčiųjų gyvenimą“, – pastebi jis. Anot pašnekovo, patyrę vairuotojai puikiai žino, kaip prastai matomi pėstieji ir mieste.
„Todėl atšvaitai būtini visur ir apie tai reikia dar daugiau kalbėti viešai. Būtina akcentuoti, kad jie privalomi ne tik užmiestyje, bet ir miesto sąlygomis“, – priduria A. Pakėnas.
Instruktoriaus teigimu, išvados peršasi aiškios – vairavimo sąlygos šiuo metų laiku tampa sudėtingesnės ne tik dėl tamsos, bet ir dėl kintančių oro sąlygų.
„Jei norite pasirūpinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, geriausias būdas būtų susiplanuoti kelionės laiką ir išvykti šiek tiek anksčiau.
Taip bus galima važiuoti neviršijant saugaus greičio, kuris nebūtinai yra lygus maksimaliam leistinam greičiui tame kelyje“, – reziumuoja A. Pakėnas.
