Į įstatymus neretai žiūri pro pirštus
Įstatymuose nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami tiems vairuotojams, kurių stipresnės akies regėjimo aštrumas yra ne mažesnis negu 0,8, o silpnesnės – ne mažesnis negu 0,5. Jeigu rega yra prastesnė, vairuotojas privalo dėvėti akinius arba lęšius. Kiekvienas vairuotojas kas 10 metų privalo pasitikrinti savo sveikatą, o tuo pačiu ir regėjimą. Jei nustatoma progresuojanti akių liga, patikrinimai gali būti skiriami ir dažniau.
Tačiau tai – įstatymai, o realybė, deja, kiek kitokia. 2012 m. „Lietuvos draudimo” užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta vairuotojų apklausa parodė, kad net 51 proc. jų yra įsitikinę, jog ir nedidelės problemos su rega daro įtaką vairuojančio žmogaus elgsenai.
Vis dėlto, tos pačios apklausos duomenimis, 15 proc. vairuotojų išvis reguliariai nesitikrina regėjimo. 19 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad regėjimą tikrinosi per paskutinius metus, 34 proc. ir 31 proc. – atitinkamai per 1-3 ir 4-5 metus. Be to, net ir patikrinimus vairuotojai neretai traktuoja kaip formalumus.
„Tarp pacientų, kurie kreipiasi į mus dėl lazerinės akių korekcijos operacijų, neretai pasitaiko tokių, kurie pas mus ateina be akinių ir be lęšių, nors regėjimo patikrinimo lentelėje mato vos porą eilučių nuo viršaus. Jie užtikrintai teigia, kad vairuoja puikiai ir vairavimui jų rega yra visiškai pakankama, nors testų rezultatai rodo ką kita“, - sako lazerines akių operacijas darančios klinikos „Lirema” gydytoja Lina Socevičienė.
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad asmenys su prastesniu regėjimu tamsiu paros metu sunkiau įžiūri kelyje pasitaikančius pėsčiuosius be atšvaitų, šviesoforo signalus, kelio ženklus. Todėl, suprantama, tokiems vairuotojams ir tikimybė pakliūti į kelių eismo įvykį yra gerokai didesnė.
Klinikos „Lirema“ užsakymu birželį atlikta internetinė apklausa parodė, kad 30 proc. lietuvių, dėl prasto regėjimo patiriantys nepatogumų, vis dėlto nenešioja nei akinių, nei kontaktinių lęšių. Pasiteisinimai dėl to patys įvairiausi – nuo to, kad kontaktiniai lęšiai dirgina akis, iki to, kad akiniai tiesiog netinka prie įvaizdžio.
Ypač daug problemų – vairuojant naktį
Itin didelį pavojų prastas regėjimas kelia vairuojant tamsiu paros metu, o ypač - vyresniems žmonėms. Harvardo universitete atlikti tyrimai rodo, kad vairuotojui pasiekus maždaug 40 metų amžių, jo regėjimui prisitaikyti prie tamsos tampa vis sunkiau, be to, jį labiau apakina staigus šviesos žybsnis, pavyzdžiui, iš priekio atvažiuojančio automobilio šviesos. Sunku pasidaro ir pastebėti neapšviestus objektus, net jei šie gan dideli. Todėl mokslininkai rekomenduoja 50-60 metų žmonėms svarstyti apie galimybę visai atsisakyti vairavimo naktį.
Kad turi problemų vairuodami naktį, supranta ir lietuviai. Jau minėta akių klinikos „Lirema“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 22 proc. lietuvių, turinčių regėjimo problemų, visų pirma dėl to nepatogumų patiria, kai reikia vairuoti automobilį tamsiu paros metu. Dar 12 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jiems nepatogumų kelia automobilio vairavimas ne tik naktį, bet ir šviesiu paros metu.
Vis dėlto šiuo metu galiojantys įstatymai neįpareigoja vairuotojų tikrintis, kaip jie mato naktį. Pasiekus 56 metų amžių, sveikatą tikrintis, norint vairuoti, reikia dvigubai dažniau. Tačiau žmogus gali puikiai pasirodyti tikrindamasis akis pas gydytoją, esant geram apšvietimui, o naktį, kuomet akiai tenka didesnis krūvis, matyti daug prasčiau. To, ar gali vairuoti būtent naktį, niekas netikrina, tai paliekama pačių vairuotojų atsakomybei. Deja, ne visi vairuotojai yra atsakingi, todėl nelaimių skaičius mūsų keliuose vis dar didesnis, nei galėtų būti.
Lietuvoje žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, 2012 m. buvo didžiausias tarp visų ES šalių. Automobilių vairuotojai pripažinti 66 proc. 2012 m. Lietuvos keliuose įvykusių avarijų kaltininkais.
Kelių policijos duomenimis, 2012 m. tamsiu paros metu įvyko 27,6 proc. eismo įvykių, tačiau žuvusiųjų tamsiu paros metu skaičius sudaro net 44,9 proc. visų žuvusiųjų skaičiaus. Tai rodo, kad nors automobilių naktiniuose keliuose gerokai mažiau, įvykus eismo įvykiui, tikimybė žūti gerokai didesnė. Duomenų, kiek avarijų kyla dėl blogo žmogaus regėjimo, nėra, tokius dalykus sunku įrodyti ir jau įvykus nelaimei.
