Nors tiek Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ siūlė, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriama būtent kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP), komitetas tam nepritarė.
„Siūlome ieškoti galimybių padidinti kelių sektoriaus finansavimą 2025 m., nenurodant konkrečių šaltinių. Ne vien KPPP lėšomis, bet galbūt mobilumo, galbūt ir skolinantis. Siūlome lankstesnę formuluotę, bet pritariame, kad sektorius turėtų būti finansuojamas“, – posėdžio metu sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas.
„Esminis pasiūlymas – papildyti lėšas keliams 200 mln. eurų“, – pridūrė jis. Didinti finansavimą keliams tokia suma siūlė Lietuvos kelių asociacija. Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Juras Taminskas tvirtino, kad didinant finansavimą reikia atsižvelgti į tai, kad aukšta infliacija sumažino skiriamų lėšų vertę. „Būtų naudinga ir racionalu siūlyti 20 proc. didinti finansavimą savivaldybėms“, – teigė J. Taminskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad per mažas finansavimas regioniniams keliams reiškia, jog jų išlaikymas ir remontas ateityje tik brangs.
„Neremontuojant ir netvarkant šiai dienai, kaštai auga 4–5 kartus, nes į kelią reikia investuoti žymiai daugiau“, – teigė jis.
Posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis pristatė, kad bendras finansavimas keliams 2024 m. siekia beveik 1 mlrd. eurų.
„Šių metų biudžetas sudėjus visus šaltinius yra 935 mln. eurų. Turime beveik 1 mlrd. eurų keliuose“, – tvirtino M. Skuodis.
„Kitų metų biudžetas – 780,7 mln. eurų, nors išlieka galimybė skolintis“, – pridūrė jis. Kaip teigė ministras, 2024 m. keliams iš KPPP skirta 653,4 mln. eurų, iš Europos Sąjungos (ES) lėšų – 166 mln. eurų, 143,5 mln. karinio mobilumo lėšų, o dar 42,3 mln. eurų – skolintasi.
Tuo metu 2025 m. keliams iš KPPP numatoma skirti 653,4 mln. eurų, iš ES lėšų – 158,2 mln. eurų, bei 59,1 mln. eurų iš karinio mobilumo lėšų. Susisiekimo ministras pabrėžė, kad norint ne tik palaikyti dabartinę kelių būklę, bet ir taisyti juos bei tiltus, reikia bent 1,3 mlrd. eurų kitais metais.
Anot jo, dabartinio finansavimo užtenka palaikyti tik turimą lygį, kai beveik 40 proc. kelių vis dar neatitinka būklės indekso.
„Tikrai kelių būklė nesuprastėja paskutiniais keliais metais. 2021 m. beveik 40 proc. kelių neatitiko būklės indekso. O indeksas žvelgia į tai, kokia situacija prieš metus, tad tai 2020 m. duomenys“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad praeitą savaitę finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui pateikė 2025–2027 m. valstybės biudžeto projektą.
Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų.
Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų.
Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų.
Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
