„Visi automobiliai šiais laikais vienodi“: ar tikrai?

Visiškai naujo sedano, hečbeko ar universalo su benzininiu ar – juo labiau – dyzeliniu varikliu premjera naujų automobilių rinkoje šiais laikais – tikras išskirtinumas. Didžioji dalis naujų modelių – aukštesnę prošvaisą turintys krosoveriai.

Kiekvieno gamintojo gamoje galima rasti bent po kelis skirtingus tokius modelius, paklausiausi tarp pirkėjų – kompaktiški automobiliai. Europos Sąjunga juda tvarumo ir nulinės emisijos link, tad šie automobiliai sparčiai elektrifikuojami.

Prie panašesnių viena už kitą transporto priemonių prisideda ir gamintojai. Nors pasaulyje yra galybė skirtingų automobilių prekių ženklų, daugumą jų valdo vos keli gigantiški koncernai. Jie kuria platformas, komponentus, programinę įrangą, todėl dažnu atveju skirtingoms markėms telieka sukurti savo dizainą ir adaptuoti tam tikrą modelį pagal save.

Štai pavyzdžiai: „Volkswagen ID.4“, „Škoda Enyaq“, „Audi Q4 e-tron“, „Cupra Tavascan“ dalijasi ta pačia „Volkswagen AG“ koncerno MEB platforma, komponentais, net ir programine įranga. „Stellantis“ koncernas taip pat iš tų pačių komponentų, ant tos pačios platformos štampuoja skirtingus automobilius: „Peugeot 2008“, „Citroën C4“, „Opel Mokka“, „Jeep Avenger“, „Fiat 600“, „Alfa Romeo Junior“, visi tarsi broliai ir sesės. Tokių pavyzdžių šiuolaikinėje pramonėje gausu, tačiau ar jie visi iš tiesų tokie jau vienodi?

„Oi ne, aš dažnai girdžiu, jog automobiliai vienodėja, bet aš kategoriškai nesutinku. Išties daug panašėjimo galime pastebėti dėl naudojamų komponentų, platformų, bet taip pat galime sakyti, esą panašėja filmai ir dainos. Toks įspūdis kyla dėl to, kad yra aiškus algoritmas, kurio reikia klausytojui, žiūrovui ar važiuotojui.

Net ir giminingi automobiliai išsiskiria vizualiai, jų charakterį galima gana stipriai išskirti per važiuoklės reguliavimą“, – paralelę brėžia automobilių apžvalgininkas, „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas ir priduria, kad komponentų dalybos ir technologijų standartizavimas mums leidžia už geresnę kainą įsigyti vis pažangesnius automobilius.

Į anksčiau paminėtus pavyzdžius visuomenė gali kreipti nedaug dėmesio, bet gana didelis triukšmas kyla tada, kai legendiniai modeliai tampa krosoveriais. Šviežiausia naujiena – „Ford“ sugrąžino ikona tapusį „Capri“.

Praėjusio amžiaus antroje pusėje gyvavęs „Capri“ buvo „Ford Mustang“ atitikmuo Europoje: žemas ir patrauklus sportiškas kupė modelis ilgu priekiu. Po beveik pusės amžiaus jis sugrįžo su visai kitokio tipo kėbulu: kaip sportiškas hečbekas, o dėl aukščiau iškelto kėbulo primena krosoverį. Ir jis – elektrinis.

Dizaino prasme „Ford Capri“ išliko neabejotinai iš minios išsiskiriantis automobilis, tačiau benzingalvių publika jį pasitiko su dviprasmiškais komentarais. Dalis nebuvo patenkinta vien dėl to, kad sportiška kupė tapo panašesnė į kitus krosoverius.

„Taip yra, nes pirkėjai pageidauja tokių automobilių. Nori, kad būtų praktiški, patogūs, nori aukščiau sėdėti, o tokius reikalavimus atliepia būtent krosoveriai. Jų parduodama daugiausia, taigi gamintojai automobilius kuria pirkėjams“, – paaiškina J.Lengvinas.

Kompaktiškas dydis, tačiau erdvus salonas, patogus įlipti ir išlipti, stabilus, lengvai valdomas, našus – tai, dėl ko dauguma šiandieninių vairuotojų nori kasdienį universalumą užtikrinančio krosoverio kėbulo tipo. Ir nors naujausių automobilių siluetai panašūs, gamintojai jiems suteikia savitų detalių, kartais net sulaužo nusistovėjusias tradicijas.

Štai „Ford Capri“ – gana unikalus. Pagal dydį – kompaktiškas krosoveris, tačiau jo stogo linija bei riestas užpakalis primena dinamišką hečbeką. Išskirtinis dizainas leidžia paslėpti apačioje esančią elektromobilio bateriją ir vizualiai iškelia kėbulą aukštyn. Išpūstos formos jam ne tik suteikia tvirtą stovėseną, bet ir slepia didelę vidaus erdvę. Bagažinė šiame kompaktiškai atrodančiame automobilyje – net 572 litrų talpos.

Naujajame „Capri“ sumontuota 77 arba 79 kWh panaudojamos talpos baterija viena įkrova leis nuvažiuoti iki 592–627 km pagal WLTP matavimus. Kadangi įmonė „Ford“ orientuojasi į sportiškumą, tai ir galios nepašykštėjo.

Galingiausia visais ratais varoma versija turi 340 AG ir 545 Nm sukimo momentą išvystančius du variklius, kurie 100 km/val. greitį padeda pasiekti per 5,3 sekundės. Galiniais ratais varoma standartinė versija su 286 AG motoru ant galinės ašies taip pat toli gražu nebus vangi: 100 km/val. pasieks per 6,4 sekundės. Šis modelis jau parduodamas ir mūsų šalyje. Jo kaina prasideda nuo 46 990 eurų, o tai reiškia, kad perkančios įmonės gali ne tik pretenduoti į 4 000 eurų subsidiją, bet ir į PVM atskaitos lengvatą.

„Automobilių važiavimo savybes gana stipriai suvienodina elektrifikacija, nes, priešingai nei vidaus degimo varikliai, visi elektros motorai veikia vienodai, necharakteringai. Priklausomai nuo jų galios, skiriasi dinamika“, – dar vieną aspektą paaiškina J.Lengvinas.

Čia didesnė problema yra „premium“ segmento transporto gamintojams: anksčiau jie galėjo išsiskirti brangiais, galingais, charakteringais ir išskirtinį toną skleidžiančiais varikliais, turinčiais 6, 8 cilindrus išrikiuotus eilėje ar V forma – dėl brangios konstrukcijos vidutinės klasės mašinų gamintojai jų tiesiog negalėjo pasiūlyti.

O elektros motorai veikia vienodai. Tiek „Porsche Taycan“, tiek „Volkswagen ID.3“ važiuoja tyliai, švelniai, tolygiai, tik „Porsche“ dinamika gerokai stipresnė. „Premium“ automobilių gamintojai dabar turi gerokai pasistengti, kad nustebintų savo klientus. Tuo tarpu vidurinė klasė gali gerokai praplėsti savo ribas su elektros motorais, neribojamais jokių emisijos standartų.

Štai šeimyninis „Ford Capri“ iki 100 km/val. gali įsibėgėti per 5,3 sekundės. Anksčiau tokį rezultatą demonstruodavo tik karščiausias visais ratais varomas sportinis „Ford Focus RS“ hečbekas. Dabar sportiškumą galima perkelti ir į aukštesnį, šeimyninį automobilį. Be to, naujojo „Capri“ važiuoklė bei vairo mechanizmas suderinti pasižymėti aštresnėmis ir sportiškesnėmis charakteristikomis.

„Šiuo metu labiausiai automobilių charakterį keičia važiuoklės, vairavimo mechanizmų ypatumai. Jų komponentų reguliavimas gali lemti iš tiesų didelius skirtumus. Daugelis iš vieno automobilio į kitą persėdusių žmonių nė nesuvoktų, kad jie dalijasi tais pačiais komponentais: automobiliai jiems atrodys skirtingi. Ir nors gamintojai dalijasi komponentais, jie per vizualinę pusę, mazgų reguliavimą atspindi savo identitetą ir kuria išties skirtingas transporto priemones. O klientai renkasi: vienam svarbu, kad važiuojant keliu vanduo iš stiklinės neišsilietų, kitas prioritetą teikia vairavimo savybėms“, – apibendrina J.Lengvinas.