Mat šurmulio ir jaudulio ne mažiau nei prieš 127 metus, kai broliai Lumiere’ai itin tikroviškai nufilmavo į stotį atvykusį ir sustojusį traukinį.
Tačiau kad būtų sukurtas filmas, traukinys pirmiausia turi atvykti. Geležinkelių bendrovė „LTG Link“ jau nuo lapkričio pradžios skelbia, kad taip ir įvyks, – traukinys iš Vilniaus į Rygą atvyks gruodžio 27-ąją.
Pranešimų apie būsimą reisą tiek, jog galima pamanyti, kad pirmą kartą istorijoje traukinys važiuos ledynais ar po vandeniu.
Keliskart džiugiai pranešta, kad bendrovė „LTG Link“ gavo ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, ir Latvijos saugos sertifikatus vežti keleivius čia pat, kaimyninėje šalyje.
Tačiau netgi Lietuvos teritorija traukiniams sunkiai įveikiama.
Antai vieną rugsėjo vakarą kažkur Lieplaukėje paryčiais keleiviai buvo išlaipinti iš sugedusio traukinio, o kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą tąkart vietoj keturių valandų truko mažiausiai dešimt.
Spalį dėl kontaktinio tinklo gedimo Palemone buvo priverstas sustoti iš Vilniaus į Kauną vykęs traukinys, o jo keleiviai išsodinti į autobusus.
Lapkritį ruože Vievis–Žasliai ant bėgių nuvirto kontaktinio tinklo atrama ir tik vėliau paaiškėjo, kad į ją tik per plauką neįsirėžė apie kliūtį nieko nežinojęs dyzelinio traukinio mašinistas.
Kažin ar šiais traukiniais vykę keleiviai gali patikėti, kad iš Vilniaus į Rygą traukinys nuvažiuos per 4 valandas 15 minučių. Gyvenantieji arčiau Šiaulių puikiai žino, kad vien iki Joniškio bėgiais tenka dardėti ilgai ir nuobodžiai.
Per tiek pat laiko ar net greičiau Rygą iš Vilniaus galima pasiekti autobusu, kurie išvyksta ne kartą, o mažiausiai 6 sykius per parą.
Kelionė greituoju autobusu kainuoja 18–21 eurą, o truputį ilgiau važiuojančiu – apie 14 eurų. Standartinis traukinio bilietas tarp dviejų sostinių kainuos 24 eurus.
Tikėtina, kad traukinys į Rygos stotį vis dėlto atvyks, kaip skelbiama, 10 val. 43 min., – verta jau ruošti televizijos kameras.
