Gerėjant automobilio valdymo įgūdžiams, mano matymo laukas plėtėsi – tiek į priekį, tiek į šonus, kol pagaliau pradėjau pastebėti net ir tai, kas vyksta šalikelėje. Ir kol nepradedi vairuoti kasdien, kiekvienas išvažiavimas į miestą automobiliu – lyg naujas egzaminas.
Bendrauju su žmonėmis, kurie vairuoja jau daug metų ir labai gerai. Tai ir autosporto profesionalai, ir vairavimo instruktoriai. Kartais mane nustebina tai, jog jie nebeprisimena, kiek reikėjo laiko ir praktikos, kol įprato teisingai matyti.
Manau, taip yra todėl, kad daugelis jų pradėjo mokytis vairuoti ir įgudo tai daryti dar vaikystėje.
Tačiau, deja, visai kas kita, kai to paties mokosi jau suaugę žmonės – jei kas nors pradėjo mokytis, naują kalbą jau po trisdešimties, tikrai gali palyginti, ar nauja informacija taip pat lengvai įsisavinama, kaip kažkada mokykloje.
Be abejo, kaip ir bet ko mokantis, rezultatas labai priklauso nuo besimokančiojo asmeninių savybių, gebėjimų ir pastangų, tačiau, ką nors mokėdami labai gerai, nepamirškime, kad visada šalia mūsų yra ir „žali lapai“ – ir visai nesvarbu, kiek jiems metų.
Jiems mus matyti sunku, todėl matykime juos mes. Jiems reikia daugiau tolerancijos bei vietos ir laiko priimti teisingus sprendimus.
Beje, kalbant apie skirtingo amžiaus vairuotojus, taip pat pastebimi tam tikri dėsningumai. Automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius apibūdino skirtingo amžiaus vairuotojų elgesį.
„Jaunam, 18-24 metų vairuotojui dažnai būdinga greita reakcija, tačiau taip pat jis, turėdamas mažiau patirties ir neretai mažiau paisydamas rizikos, ne taip greit atpažįsta ir suvokia pavojų. Tuo tarpu vyresnis, 25-54 metų amžiaus vairuotojas jau yra sukaupęs tam tikros patirties, ne visada sėkmingos, tad šios žinios jau sąlygoja racionalesnius sprendimus.
Deja, vyresnis vairuotojas taip pat pasižymi ir jo vairavimo kokybę veikiančiomis neigiamomis savybėmis – jis yra jautresnis stresui bei nuovargiui“, - aiškino pašnekovas.
Jonas Dereškevičius vairuotojus skirsto labai paprastai: saugūs ir agresyvūs - tie, kurie nuolat taikosi būti už kitus gudresni ir greitesni. Visi kasdien tų „agresyvių“ sutinkame. Ir tai nebūtinai vien tik stereotipiniai „kieti“ žaliūkai prie BMW vairo, kuriuos greičiui provokuoja ir jų pasirinkto automobilio dinamika.
Tačiau kartais panašiai vairuojančių kelyje sutinkame ir moterų, ir solidžių vyriškių. O neretai stebime ir sunkiai suvokiamą situaciją, kai, regis, kuklus, tolerantiškas ir ramus kolega prie vairo tampa neatpažįstamai konfliktišku.
Anot J.Dereškevičiaus, apie 90 proc. autoįvykių priežastimis tampa vairuotojų klaidos – neteisingai įvertinta situacija kelyje, pervertintos savo galimybės. Dažniausiai - netinkamai pasirinktas greitis.
O važiuojant arti savo, kaip vairuotojo, galimybių ribos, patys sau užkertame atsitraukimo galimybę ir kritinėje situacijoje nebeturime laiko arba dėl įgūdžių stokos nesugebame pasitaisyti.
Ne veltui sakoma „įgūdžių“ - vien tik perskaičius knygą apie saugų vairavimą ar pakalbėjus su draugais, kritinėje situacijoje žinių nepakaks ir sureaguosite per vėlai arba net netinkamai.
Labai svarbu praktikoje nuolat lavinti savo įgūdžius ir taip įsivertinti savo, kaip vairuotojo, galimybes. Kai kuriose Europos šalyse jau įprasta kas keli metai ar net kasmet padirbėti su profesionaliu vairavimo mokyklos treneriu.
Praeitą žiemą ir aš nutariau savo kailiu išbandyti, kas tai yra. Žinote, nuo ko prasidėjo pamoka? Nuo psichologijos: kaip aš suvokiu mane supančią aplinką, kaip reaguoju į ją. Visos pamokos metu manęs neapleido jausmas, jog mane ne šiaip moko saugaus vairavimo technikos, o kad nuolat ieškoma kelių į mano smegenis, kurios ir duoda impulsus mano kūnui veikti – teisingai valdyti transporto priemonę.
Kaip tik po šios pamokos ir supratau, kaip svarbu įsiklausyti į save ir kaip svarbu teisingai suvokti aplinką. Tik tuomet veiksmai bus labiausiai tinkami susidariusiai situacijai.
5 matymo įgūdžiai, kuriuos naudinga išsiugdyti:
- Matykite toli. Žvelkite toli į priekį, kad gaunama informacija leistų laiku imtis eismo situaciją atitinkančių veiksmų.
- Matykite plačiai. Išlaikykite pakankamai didelę distanciją nuo priekyje esančių transporto priemonių, kad laiku nustatytumėte ir pašalintumėte riziką. Neprilipkite lyg uodega prie kitų eismo dalyvių.
- Žvalgykitės. Nuolat skenuokite situaciją aplink savo transporto priemonę visomis kryptimis. Neužlaikykite žvilgsnio ilgai ties vienu objektu, ypač kai eismo sąlygos yra kintančios.
- Pasilikite sau „atsarginį išėjimą“. Būkite pasirengę. Kur tik įmanoma, pasilikite vietos priekyje ir bent vienoje savo automobilio pusėje, jei skubiai reikėtų reaguoti į avarinę situaciją.
- Įsitikinkite, ar jus mato. Kontaktuokite su kitais eismo dalyviais žvilgsniu, o kur galima arba būtina, ir garsiniu signalu bei šviesomis. Įsitikinkite, kad suprantate vieni kitus.
