Vienas tokių įrašų – kooikerhondje, arba Nyderlandų spanielis. Nors šie medžiokliniai šuneliai Nyderlandų karalystėje buvo pradėti veisti jau XVI amžiuje, Lietuvoje jie pradėti auginti gana neseniai.
Kodėl kooikerhondje?
XVII–XVIII a. Nyderlanduose šie spanieliai buvo viena populiariausių medžioklinių šunų veislių. Šalyje, kur gausu kanalų ir pelkių, ančių medžioklė buvo ir tebėra labai populiari.
Anuomet šunys, kuriuos medžiotojai pasitelkdavo sparnuočių medžioklei, buvo vadinami „Kooikerhondjes“ (kooikerio skalikai). Plaukiodami ančių susitelkimo vietose spanieliai turėjo suvaryti jas į „kooien“ (pailgi narvai – koridoriai su spąstais gale), kur medžiotojas lengvai sučiupdavo sparnuotį. Šie sumanūs ir smalsūs šuneliai gebėjo dirbti tylomis – vien stebėdami medžiotojo gestus viliojo antis į spąstus. Iki šaunamųjų ginklų išradimo jie buvo nepamainomi mežioklės pagalbininkai.
Kas žinoma apie kooikerhondje kilmę?
Šiuos žaismingus, gražius šunelius tapė Janas Steenas ir net Rembrandtas, iš jų paveikslų galima spėti apie Kooikerhondje vietą žmogaus gyvenime. Anuomet kilminguose sluoksniuose medžiokliniai šunys buvo labai vertinami. Jie turėjo atrodyti puikiai, nes šunų išvaizda bylojo apie šeimininko statusą visuomenėje, o maitinami – kuo geriau, nes medžioklėje turėjo nepritrūkti energijos ir ištvermės.
Deja, šie spanieliai, kaip daugelis puikių veislinių šunų, beveik išnyko per Antrąjį pasaulinį karą, kol baronienė Van Hardenbroek van Ammerstol ėmėsi ją atkurti. Fryzijos provincijos ūkyje buvo surasta kalytė Tommy, kuri ir laikoma atgimusios kooikerhondje veislės „mama“.
1966 m. Nyderlanų kinologas Raad van Beheer sukūrė laikinąjį veislės standartą, o 1971 metais šią veislę oficialiai pripažino Tarptautinė kinologų federacija (FCI). Šiuo metu ši spanielių veislė tampa vis labiau žinoma ir populiari. Ir nors Nyderlandų spanieliai žengia pirmuosius savo istorijos Lietuvoje žingsnius, jau sulaukia šunų mylėtojų, kinologų ir dresuotojų dėmesio. Šiuo metu mūsų šalyje gyvenantys Nyderlandų spanieliai yra puikiai vertinami parodose, keletas veislynų jau turėjo šuniukų vadų. Beveik vienu metu į Lietuvą Nyderlandų spanielius pirmieji atsivežė veislynai „Alto Paradas“ ir „Prima Santolina“.Lietuvoje yra beprigyjantis veislės trumpinys – koikeriai. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotas 21 koikeris, turime gimusias 3 šuniukų vadas.
Veislė vis dar mažai žinoma Šiaurės Amerikoje (Kanadoje dar nepripažinta kaip veislė). Jungtinėse Valstijose šios veislės šunys pripažįstami nuo 2018 m. ir su kitais šunimis varžosi „Sporting Group“ šunų kategorijoje. Jungtinėje Karalystėje taip pat pripažįstami ir turi teisę varžytis bei gauti titulus prestižinėje Cruft‘s parodoje.
Kai kurie istorikai mano, kad kooikerhondje netgi prisidėjo prie Naujosios Škotijos retriverių veislės atsiradimo.
Nyderlandų spanielių paskirtis
Kooikerhondje buvo ir tebėra naudojamas ančių medžioklėje, tačiau išties jis ančių nemedžioja. Veislės paskirtis – įvilioti laukines antis į spąstus. Linksmai vizgindamas baltą purią uodegą vilioja paukščius į kanalus, kur šeimininkui belieka užverti vartus antims pakliuvus į narvą. Tai išties retas laukinių paukščių medžiojimo, žiedavimo ar prijaukinimo būdas – nenukrenta nė viena paukštelio plunksna. Užduotis iš pirmo žvilgsnio išties visai paprasta! Na, tereikia nukreipti antis tinkama linkme, o išties tokiam darbui reikia ypatingų šuns savybių.
Pasaulyje yra dar viena šunų veislė, kurios darbo specifika panaši. Tai Naujosios Škotijos retriveriai – jie irgi sudomina antis, kurios seka šunį ir atsiduria šūvio atstumu nuo medžiotojo.
Išvaizda ir charakteris
Tai nedideli šuniukai, sveriantys apie 8–12 kilogramų. Patinų ūgis ties ketera maždaug 40 cm, kalyčių idealus ūgis – 38 cm. Kailis švelnus, lygus, nesivelia, jį lengva prižiūrėti, neturi garbanų, sunkiai peršlampa. Kailio spalva – balta, išmarginta ryškiomis oranžinėmis dėmėmis. Būtina balta spalva ant snukio, pageidautina, kad būtų simetriškai išsidėsčiusi, tačiau neturėtų „užeiti“ ant skruostų ir akių zonos.
Išskirtinis veislės bruožas – ant ausų galiukų augantys juodi, gerokai ilgesni plaukai, sudarantys „auskarų“ įspūdį. Ant kūno juoda spalva nepageidaujama, tačiau juodos spalvos žiedą ant uodegos, kur oranžinė spalva pereina į baltą, turi beveik visi šunys ir tai labai vertinama. Beje, maži šuniukai gimsta balti su beveik juodos, tamsiai rudos spalvos dėmėtu kailiu. Augant šuneliui šiso dėmės ryškėja ir „peržydi“ į oranžinę.
Nyderlandų spanieliai protingi, gan ramaus būdo, paklusnūs, linksmi, draugiški, budrūs, gero charakterio, „orientuoti“ į šeimininką – labai mėgsta prisiglausti. Kai kurie šunys atsargūs su svetimais žmonėmis ir gyvūnais, tačiau tai nėra būdinga daugumai šios veislės šunų. Lengvai mokosi, kartais prireikia daugiau kantrybės.
Lengvai pritampa naujoje aplinkoje, todėl yra puikūs kelionių ir išvykų palydovai. Mėgsta ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, maudynes vandens telkiniuose. Nemažai koikerių galima sutikti šunų sporto aikštelėse – šunų paklusnumo ir vikrumo, šokių su šunimis varžybose. Tai universalūs šunys – gali ir kaime padūkti, ir šalia šeimininko ramiai pagulėti.
Koikeriai pasižymi gera sveikata, ištverme ir ilgaamžiškumu. Nyderlandų kinologai šią veislę labai brangina, be sveikatos tyrimų šunys nėra veisiami, saugomas veislės genofondas. Galbūt todėl yra labai sunku įsigyti šuniuką iš Nyderlandų veisėjų.
