„Mano siūlymu, klausimas buvo nukeltas nuo to posėdžio, kuris buvo iki pirmojo rinkimų turo, ar dabar verta dar labiau kilnoti, aš jau turiu abejonių“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Seimo nariai, kurie galėjo susipažinti su informacija – susipažino, savo nuomones susiformavo. Vyksta keli paraleliniai procesai, etikos komisija padarė savo išvadą. Dabar, matyt, ta išvada taip pat bus ginčijama. Tad laukti visų procesų pabaigos – nepavyks“, – pridūrė ji.
Pasak Seimo pirmininkės, susiformavusių parlamentarų nuomonių nepakeis antrasis prezidento rinkimų turas.
Kaip pranešta anksčiau, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog VSD pranešėjo istoriją tyrusi parlamento komisija viršijo savo įgaliojimus, neteisėtai atskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybę. Be to, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, etikos sargų vertinimu, buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.
Seimas po svarstymo pritarė parlamentinio tyrimo išvadoms – jų patvirtinimui liko paskutinis balsavimas. VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.
Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
