Šiemet leidykla „LAPAS“ įgyvendino daugybę projektų: išleista net 12 naujų knygų, pristatyti originalūs leidybiniai sprendimai, įgyvendintos reikšmingos partnerystės ir sulaukta svarbių įvertinimų. Tarp viso to – ir nauji žingsniai į lietuvių kalbos demokratizavimą bei plėtrą.
„Šie metai buvo labai gausūs ir turiningi, todėl metų pabaigoje norisi dalintis. Nuo leidyklos veiklos pradžios norėjosi, kad ji būtų ne vien apie knygas, bet taptų savotiška kūrybinė laboratorija. „LAPAS“ labiausiai žinomas dėl architektūros, tačiau šių metų mūsų visiški bestseleriai buvo du romanai – Gabijos Grušaitės „Grybo sapnas“ bei jau anksčiau išleistas Ayn Rand „Šaltinis“.
Džiaugiuosi, kad šiais metais pavyko leidyboje išbandyti ir naujus formatus: išleista įtraukioji knyga bei pirmoji mūsų audio knyga, taip pat šiemet pagaliau išleidome aštuonerių metų kūrinį – „Klaipėdos architektūros gidą“ ir kartu su „Vilniaus muziejumi“ pirmąjį leidyklos detektyvą!“, – savo kalboje susirinkusiems pasakojo leidyklos įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė.
Vakaro metu Ūla Ambrasaitė taip pat pasidalino žinia, kad leidykla šiemet dvigubai padidino apyvartą, o šis augimas tapo iššūkiu, reikalaujančiu kūrybiškumo ir naujų sprendimų. Didelis postūmis – ilgalaikė įmonės „Baltisches Haus“ parama, kurios dėka leidykla sustiprino savo pozicijas.
Ūla taip pat pasidalino žinia, kad šiais metais surengtas antrasis „REDA. Forumas už kalbos demokratiją“ ne tik sulaukė plačių atgarsių, bet vakar jis oficialiai yra registruojamas kaip organizacija, kuri sieks ir toliau užtikrinti lietuvių kalbos politikos demokratizavimą.
Leidykla antradienio vakare sveikino Moniką Gimbutaitę, kuri už analitinius kultūros politikos straipsnius apdovanota Kultūros ministerijos Publicistikos premija bei Dovilę Kadžiulytę, kuri pagerbta Vyriausybės premija už kūrybinius ir kultūrinius pasiekimus.
Vakaro akcentu tapo Payman Fallahian Sichani šiuolaikinio šokio pasirodymas.
„Šių „LAPAS“ susitikimo tema – iraniečių rašytojos ir literatūros profesorės Azar Nafisi atsiminimų romanas „Skaitant Lolitą Teherane“. Gindama iraniečių teisę į vaizduotę ji subūrė slaptą skaitymo grupelę ir kartu su septyniomis studentėmis kas savaitę susitikdavo aptarti uždraustos vakarietiškos literatūros.
Šis romanas grąžina norą skaityti literatūrą ir joje atpažinti save ir pažinti kitą. Šiemet susipažinau su iraniečiu šokėju ir imersyvių technologijų (XR) kūrėju Peyman Fallahian Sichani. Šokis Irane buvo uždraustas, todėl dėl savo svajonės jis turėjo išvykti iš šalies ir ilgai gyveno Kopenhagoje, kol... atrado Vilnių! Kalbėjome apie Azar Nafisi ir jis sutiko paruošti savo performansą „LAPO“ Kalėdoms“, – pristatydama Payman pasakojo Ūla Ambrasaitė.
