2004 metų rudenį Lietuva buvo tik ką prisijungusi prie Europos Sąjungos ir NATO, pasaulyje dar tik kūrėsi tokios įmonės, kaip „Facebook“ ar „Gmail“, o Vilniaus miestas gavo dovaną, kardinaliai pakeitusią renginių organizavimo standartus – pirmąją šalies areną.
Arenos durys atvėrė dar nematytas Lietuvoje galimybes – išgirsti ir pajusti pasaulinio lygio koncertus, pamatyti tik televizijos ekranuose ar radijo imtuvuose girdėtas tarptautines žvaigždes, gyvai mėgautis aukščiausio lygio sporto varžybomis ir, svarbiausia, suteikė išskirtinę galimybę Vilniui ir visai Lietuvai atsidurti pasauliniame pramogų pasaulio žemėlapyje.
Šiandien galime džiaugtis arenų ir kitų renginių erdvių gausa, tuo metu rinkos revoliuciją pradėjusi ir šiandien savo 20-metį švenčianti arena išlieka stipri, kaip niekada. Iš pradžių laikyta drąsia ar net rizikinga idėja, atidaryti neeilinę erdvę, išaugo į vieną svarbiausių koncertų, sporto varžybų ir pramogų traukos centrų.
Tiesa, liaudies išmintis byloja, kad namų be dūmų nebūna, todėl natūralu, jog bėgant metams teko įkopti ne į vieną kalną.
Keičiantis arenos savininkams, erdvės pavadinimui, randantis naujiems konkurentams ar pasaulį sustabdžius koronaviruso pandemijai – pokyčiai „Twinsbet“ komandai kainavo daugybę bemiegių naktų, tačiau išmoktos pamokos užaugino.
„Arena pakeitė muzikos pasaulį Lietuvoje ir suformavo naują pramogų kultūrą“, – sėkmės istorija dalinasi renginių erdvės vadovas Andrius Žiauberis, su pasididžiavimu žvelgdamas į 20-ies metų kelionę, kurios metu arena tapo ne tik pramogų centru, bet ir galingu, nuolat kintančios šalies kultūros veidrodžiu.
– Arenai sukanka 20 metų – kokie pagrindiniai pokyčiai įvyko per šį laikotarpį?
– Pokyčių buvo itin daug. Pradedant nuo starto 2004 m. ir drąsos pastatyti pirmąją ir didžiausią areną, kuri tokį statusą išlaikė dar ne vienerius metus – iki pat 2011-ųjų. Net ir po 20-ies metų išliekame vienintele privačia arena Lietuvoje.
Per šį laikotarpį teko ne kartą persikvalifikuoti. Kai rinkoje esi vienas, galioja vieni dėsniai, o atsiradus konkurencijai privalu prie to prisitaikyti. Juo labiau, kai konkuruoji su tokiomis erdvėmis, kaip Kauno „Žalgirio“ arena, kurie staiga aplenkia tave dydžiu.
Iššūkių būta ir daugiau – keitėsi arenos savininkai, buvo atkeliavęs kovidas, kuris bene labiausiai paveikė pramogų sektorių – teko persikvalifikuoti, išgyventi. Taip pat turėjome beveik metus trukusią arenos rekonstrukciją, kurią baigėme 2023 metų vasarą.
Šiam sąrašui taip pat priskirčiau ir naujos krepšinio komandos „Wolves Twinsbet“ atsiradimą, kuri visas savo namų rungtynes žaidžia mūsų arenoje. Ji naujų vėjų įnešė tiek arenos gyvenime, tiek Lietuvos krepšinio pasaulyje.
Per 20 metų pokyčių buvo apstu, bet, jei viską, kas įvyko per du dešimtmečius, reikėtų sutalpinti į vieną žodį, tai būtų dinamiškumas.
– Kaip per šiuos metus keitėsi renginių pobūdis ir auditorija?
– Kaip viskas keičiasi mados ar technologijų pasaulyje, taip ir pramogų rinkoje. Pramogų pasaulis atspindi visuomenę. Renginiai nėra lengva sritis, joje negali daryti pernelyg daug klaidų, nes tiesiog neišgyvensi konkurencijos. Turi pažinti auditoriją, pažinti paklausą, kad galėtum pateikti geriausią įmanomą pasiūlą.
Kai 2004 m. arena atvėrė duris, daug žmonių į ją vyko vien iš smalsumo – turbūt net ne visada įtakos turėdavo pats renginys. Žmonės ateidavo pažiūrėti, kaip arena atrodo viduje – juk 10 tūkst. vietų turinčios arenos ir tokio reiškinio šalyje iki tol tiesiog nebuvo.
Manau, kad pirmieji išdrįsę pastatyti tokią didelę areną iš privačių lėšų, kardinaliai pakeitėme šalies pramogų pasaulį. Žengdami tokį žingsnį prisiėmėme didžiulę riziką, tačiau ji pasiteisino. Suteikėme priežastį tarptautinėms žvaigždės atvykti į Lietuvą. Pramogų rinkoje buvo įprasta, kad muzikiniai atlikėjų turai vyksta tuo metu, kai Lietuvoje šalta, todėl iki tol tiek žmonių galinčios priimti erdvės, kaip Vingio parkas ar Kalnų parkas, priimti didžiausių koncertų tiesiog negalėjo.
Kol nebuvo arenos, tarptautinės muzikos žvaigždės Lietuvą tiesiog aplenkdavo, o atsiradus didelei arenai savotiškai įrašėme mūsų šalies vardą pramogų pasaulio žemėlapyje. Drįsčiau teigti, kad mūsų arena transformavo Lietuvos muzikos rinką ir suformavo naują pramogų kultūrą.
– Kaip bėgant metams patobulėjo pati arena ir jos infrastuktūra?
– Bene didžiausias pokytis įvyko rekonstrukcijos metu, kuri vyko nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023 metų birželio. Įgyvendinome kardinalius pokyčius, stipriai prisidėjusius prie lankytojų patirties arenoje gerinimo.
Statant areną 2003 metais buvo vadovaujamasi tuo metu egzistuojančiais kartotiniais projektais ir kliaunamasi to meto tarptautiniais konsultantais. Visgi bėgant metams pamatėme, kad dalis tų laikų logikos tiesiog paseno, atsirado daugybė naujų ir efektyvesnių sprendimų, ypač technologijų srityje. Todėl nutarėme trumpam užverti duris ir atsinaujinti.
Labai džiaugiuosi, kad rekonstrukcijos metu ženkliai pagerinome arenos akustiką, patobulinome pastato ergonomiką praplėsdami koridorius, pagerinome lankytojų patirtį, įdiegėme automatines gėrimų pilstymo sistemas, atnaujinome visą pastato apšvietimą bei pavertėme areną daug tvaresne, už ką buvome įvertinti tarptautiniu tvarumo sertifikatu BREEAM.
Taip pat pristatėme mobilią arenos programėlę, kurios dėka lankytojai gali užsisakyti maisto nepakilę iš savo vietos ir patogiai atsiimti bare, todėl laukti eilėje – nebereikia. Prieš metus nutarėme atsisakyti grynųjų pinigų operacijų, kas padėjo dar labiau suefektyvinti aptarnavimą.
Per du dešimtmečius įgyvendinome ir daugybę kitų technologinių atnaujinimų, bet reikšmingiausius įvykdėme būtent rekonstrukcijos metu. Labai didžiuojuosi mūsų progresu.
– Kokie yra didžiausi pasiekimai per arenos gyvavimo laikotarpį?
– Manau, kad reikšmingiausias sprendimas įvyko dar iki arenos atsiradimo – kai buvo išdrįsta surizikuoti ir statyti tokią renginių erdvę iš privačių lėšų. Vėliau pastatytoms renginių erdvėms buvo lengviau, nes galėjo semtis mūsų patirties, mokytis iš mūsų klaidų. Statant kitas šalies arenas visi jau turėjo pavyzdį.
Kitas reikšmingas dalykas, kaip minėjau, buvo Lietuvos atsiradimas tarptautinių žvaigždžių turų žemėlapyje. Mūsų arenos dėka šalį pirmą kartą aplankė šimtai pasaulinių muzikos, teatro ir sporto žvaigždžių, kas padėjo ir tolau padeda garsinti tiek Vilniaus miestą, tiek visą šalį.
O kalbant apie pačią arenos veiklą, išskirsčiau mūsų augimą ir dinamiką. Pradėję nuo elementarios arenos patalpų nuomos mes kardinaliai pakeitėme paslaugas ir dabar viską vystome savarankiškai – nuomojame ne tik patalpas, bet ir įrangą, LED ekranus, patys valdome ir visas maitinimo paslaugas, kurias anksčiau teikdavo trečiosios šalys.
– Kaip arenai sekasi konkuruoti su kitomis didelėmis arenomis Lietuvoje?
– Konkurencija yra evoliucijos ir progreso variklis. Stipri konkurencija mus priverčia pasitempti, manau, tai labai sveika ir reikalinga, nes galiausiai iš to labiausiai išlošia lankytojai. Svarbiausia nepamesti savęs ir aklai nekopijuoti, privalu atrasti savo nišą, savo išskirtinumą ir tai akcentuoti.
Vienas iš mūsų išskirtinumų yra itin ekonomiškai stiprus miestas, kuriame esame įsikūrę. Vilnius sugeneruoja apie 43 proc. šalies bendrojo vidaus produkto – tai reiškia, kad čia gyvena labai moki visuomenės dalis. Sostinė taip turi plačiausiai išvystytą viešbučių tinklą Lietuvoje, sulaukia didžiausio turistų kiekio ir, natūralu, turi plačiausią auditoriją renginių rinkoje.
Čia taip pat galime paminėti ir tiesioginių skrydžių į Vilnių atvejį. Pasitaiko, kad turų metu organizatoriams labai svarbus greitas atvykimas, kad nuo oro uosto, į kurį nusileidžia muzikos žvaigždės, geriausi viešbučiai ir renginio erdvė nebūtų toliau nei 15 kilometrų. Prisimenu, 2018 m. turėjome grupės „Depeche Mode“ koncertą, kurie akcentavo, kad nori pasirodyti būtent sostinėje ir apsistoti būtent „Kempinski“ viešbutyje – kitaip potencialiai nebūtų vykusi į Lietuvą.
Mano nuomone, Vilnius yra kosmopolitiškiausias šalies miestas, greičiausiai pajuntantis naujausias muzikos tendencijas ir skonius. Čia lengviau save realizuoti jauniems ir nišiniams atlikėjams, prie ko prisidedame ir mes. Arenoje koncertus rengia jaunas auditorijas pritraukiantys atlikėjai – tai vertinčiau, kaip mūsų išskirtinumą. Mes madingi, drąsūs, kosmopolitiški, stiprūs ekonomiškai ir geografiškai.
– Kas jums, kaip arenos vadovui, labiausiai kelia pasididžiavimo jausmą?
– Didžiuojuosi, kad mes nuolat judame į priekį ir visada esame aktyvūs. Daug eksperimentuojame, kartais prašauname, kartais pataikome, tačiau visada vadovaujamės nuostata, kad kuo daugiau bandysi – tuo dažniau aplankys sėkmė.
Nuolat plečiame paslaugų apimtis, prisitaikome prie technologinės evoliucijos ir šiai dienai išties esame viena technologiškai pažangiausių arenų visose Baltijos šalyse.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti vadovaujant arenai?
– Turbūt didžiausiais iššūkiais įvardinčiau arenos savininkų pasikeitimus ir pasaulį sukausčiusią pandemiją, kuri renginių rinką paveikė išties ženkliai. Taip pat, kaip turbūt ir bet kokioje kitoje įmonėje, turime nuolatinį iššūkį įgalinti komandą, kuri bet kokiu atveju turi tam tikrą kaitą.
Mus išties išbalansavo kovidas, privertęs optimizuotis, o renginiai tuo metu buvo bene griežčiausiai reglamentuojama sritis, todėl praktiškai buvome uždaryti. Natūralu, kad nemaža komandos dalis pasikeitė, nes kiekvienas privalėjo prioritetą teikti savo asmeninei gerovei. Tuo metu nežinojome, kiek visa tai tęsis ir kaip viskas atrodys vėliau.
Per kovidą ir po jo suintesyvėjusi komandos kaita bei naujos komandos įgalinimas, paskatinimas patikėti vizija, reikalavo nemažai sunkaus darbo. Tačiau tuo pačiu labai džiaugiuosi, kad prieš trejus metus atėję nauji savininkai tiki arenos vizija ir toliau galiu dirbti darbą, kurį myliu. Tikrai dažnas atvejis, jog keičiantis įmonės savininkams pasikeičia ir jos vadovai, todėl džiaugiuosi, kad nauji savininkai tiki manimi ir mano komanda.
– Kokie renginiai labiausiai išsiskyrė iš visų, kuriuos arena turėjo per 20 metų?
– Jų yra labai, labai daug, net sunku išskirti. Pirmas šovęs į galvą turbūt būtų bene garsiausio pasaulio cirko „Cirque du Soleil“ pasirodymai. Net neprisiminsiu, kada buvo jų pirmas šou, bet, vėlgi, išdrįsome būti pirmieji į Lietuvą atvežę unikalų, nestandartinį cirką. Iki tol cirkas Lietuvoje turėjo šiek tiek kitokią, paprastesnę sampratą, bet „Cirque du Soleil“ pademonstravo visai kitą lygį. Per maždaug dešimtmetį turėjome jau septynis jų pasirodymus ir išliekame vienintele vieta Lietuvoje, kur žiūrovai gali tai pamatyti gyvai.
Taip pat galima paminėti britų atlikėją Philą Collinsą, kuris buvo vienas pirmųjų koncertavęs mūsų arenoje ar tokias žvaigždes, kaip „Rammstein“, Edą Sheeraną, „Aerosmith“, „OneRepublic“, Lenny Kravitzą, „Metallica“ ar keliskart pasirodžiusius „Depeche Mode“.
Aišku, negalime pamiršti ir sporto. 2011 metais turėjome Europos krepšinio čempionatą, vėliau rengėme pasaulio ledo ritulio čempionatus, pasaulio salės futbolo čempionatą, daugybę kovos menų turnyrų, gimnastų ir šokėjų pasirodymų bei šimtus krepšinio rungtynių tiek klubų, tiek rinktinių lygmenyje. Turbūt vien atsakyti į šį klausimą užimtume visą interviu (juokiasi).
– Kokie yra pagrindiniai arenos planai ir tikslai artimiausiems metams?
– Didžiausias renginių rinkoje dirbančių žmonių džiaugsmas yra, kai matome pilną areną. Rugsėjį pradėjome naują renginių sezoną, todėl dabar visas dėmesys yra daugybė laukiančių rudens renginių, kuriuos vainikuos įtempčiausias metų laikotarpis – gruodžio mėnuo.
Visai neseniai arenoje praūžė dvikova tarp Vilnius „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ – buvo išparduota visa arena. Spalio mėnesį turime kompozitoriaus Hanso Zimmerio koncertą, kuriame taip pat turėsime sausakimšą salę. Matyti maksimalų susidomėjimą yra didžiausias džiaugsmas.
Kartu su rugsėju startavo ir naujas krepšinio sezonas. Mūsų arenoje žaidžia du Vilniaus klubai –„Rytas“ ir „Wolves Twinsbet“ – todėl vyksta trejų krepšinio turnyrų rungtynės, įskaitant ir du tarptautinius klubinius turnyrus. Kitąmet pas mus taip pat vyks ir Karaliaus Mindago taurės finalai. Džiugu, kad turėsime Paryžių sužavėjusį Juozo Statkevičiaus madų šou, priimsime „Eurovizijos“ nugalėtoją Loreen ar itin populiarius Lietuvos atlikėjus, kaip Monika Liu, Evgenya Redko ir grupę „ba.“.
Laukiame kiekvieno renginio, džiaugiamės tiek mažesniais, tiek dideliais renginiais, ir keliame sau tikslą toliau išlaikyti tokią renginių įvairovę. Kaip minėjau, Vilnius turi itin plačią auditoriją, todėl stengiamės pasiūlyti kažką visų skoniams. Diversifikavome savo pajėgumą, todėl mokame prisitaikyti ir prie mažesnio tipo renginių, galime priimti bet kokio dydžio renginį nuo kelių šimtų iki 13 tūkstančių žiūrovų.
– Ko palinkėtumėte arenai 20-mečio proga?
– Mano ambicija ir palinkėjimas sau ir savo komandai – būti pirmu pasirinkimu organizatorių tarpe. Norėčiau, kad organizatoriams pagalvojus apie areną, mintyse įsižiebtų mūsų vardas. Tai nėra lengva, nes turime puikius konkurentus, tai reikalauja nuolatinio darbo, kūrybiškumo ir drąsių sprendimų. Bet visada norime kelti sau aukščiausius tikslus, nes tai motyvuoja judėti į priekį ir neužmigti ant laurų. Linkiu daug renginių, nuolatinės technologinės pažangos ir degančių akių – noro pranokti pačius save.
