Jos – gražios, energingos, sėkmingos, rūpestingos, mylinčios, karjeristės... Vieną dieną piktos, o kitą – be galo linksmos. Visi šie epitetai tinka moterims, kurios vienu metu, regis, gali nuversti visus kalnus. Kas Faustai yra sėkmė? Ar ji jaučiasi sėkminga moteris?
„Tikiu, o tiksliau – net žinau, kad patys kalame savo laimę ir sėkmę. Kitaip sakant, mūsų gyvenimai yra mūsų pasirinkimų ir darbo padariniai. Pasirinkimo žmonės neturi tik labai kraštutiniais atvejais. Pavyzdžiui, kare. Gyvenu pasaulyje, kuriame turiu laisvę (arba sėkmę, kaip pavadinsi) savo laimę pasistatyti, uždirbti.
Laikau save sėkminga ir laiminga, nes gyvenime man netrūksta draugų, meilės, saviraiškos, pinigų, sveikatos. Visko užtenka. Bet to „užtenka“ irgi reikia mokytis, nes saiką prarasti ir nebemokėti džiaugtis labai lengva. Nebūtinai turtingesni, sveikesni, įtakingesni žmonės yra laimingesni. Daug jų nemoka sustoti ir išgyventi momento“, – kalbėjo Fausta.
Aštriu liežuviu garsėjančios F.M.Leščiauskaitės ir jos mylimojo Mato Simaičio visą širdį pavergė liepos pabaigoje gimusi dukrelė Pasaka Jūra Simaitė.
Tad pastaraisiais mėnesiais visą Faustos dienų ritmą diktuoja būtent ji – dukra. Vis dėlto, ką tik mama tapusi Fausta Marija pasilieka laiko savęs išpildymui ir nustebina: ji išsimiega!
„Keliuosi neblogai išsimiegojus, o tada jau priklauso nuo dienos. Kartais lekiu filmuoti laidų, tada Pasaka Jūra ir šuniukas su tėčiu laukia manęs netoliese. Po to keliaujame pasivaikščioti, išgerti kavos. Jei nefilmuoju, tada po truputį susiruošiame dienos pasivaikščiojimui.
Po jo išleidžiame tėtį dirbti, o mes liekame namie arba keliaujame tvarkyti reikalų, pasimatyti su žmonėmis. Į laiką iki vakaro įkomponuoju savo darbą ir saviraišką, užsiėmimus su vaiku ir poilsį“, – apie savo įprastą dienos ritmą pasakojo žinoma moteris.
Ji svarstė, kad laiminga jaučiasi iš dalies ir todėl, kad poilsį ir atsipalaidavimą įterpia ne tada, kai ji mirtinai nusikalusi – ilsisi Fausta dienos bėgyje, po truputį.
„Tai nueinu į kavinę, tai parke, miške išsikvėpuoju, tai pabendrauju su draugais. Mano darbas, mamystė ir poilsis susimaišęs tarpusavyje. Dirbdama irgi savitai pailsiu. Laida „Sveikatos receptas“, kurią rodome per DELFI TV, mane pakrauna pokalbiais su man imponuojančiais išsilavinusiais žmonėmis, pripildo žinių.
O geriausias atsipalaidavimas man yra kelionės. Taigi, dabar atsakinėju keliaudama, iš Dolomitų Italijoje pakeliui prie Gardos ežero. Tai nuostabiai išvalo galvą.
Nežinau, ar visai nekeliaudama mokėčiau būti laiminga“, – portalui Lrytas šypsojosi F.M.Leščiauskaitė.
– Kokia jūs esate moteris? Kas jus gyvenime labiausiai pykdo arba erzina?
– Esu emocinga ir atvira. Nieko nesinešioju užantyje. Sakau ką galvoju, tai ne visada malonu, bet niekada paslapčiomis nekenkiu ir nesmerkiu. Labiausiai mane erzina žmonių nesmalsumas ir tingumas. O savyje bandau išgydyti tą baimę kažkam sutrukdyti. Daugiau dėmesio kreipti į tai, kad patogu būtų man, o ne visiems kitiems.
Dauguma mūsų esame auginti taip, kad tik neduokdie kažkam patrukdysi. Lėčiau perėją pereisi kitam laukiant ar tavo šuo sulos, kitų tylą sudrums. Ilgai gyvenau save skubindama, varydama, bet dabar geriau matau, kiek beprasmių jėgų tai atima iš žmogaus. Stengiuosi atsipalaiduoti. Tam irgi labai padeda kelionės. Pavyzdžiui, Italijoje niekam netrukdo nei lojantys šunys, nei rėkiantys vaikai, nei vidury perėjos šokantys paaugliai. Gal todėl jie ilgiau gyvena ir yra laimingesni?
– Kokiais savo gyvenimo pasiekimais ir darbais labiausiai džiaugiatės?
– Manau, kad per mažai pasidžiaugiu savo pasiekimais ir priimu juos kaip savaime suprantamais. Bet juk taip nėra. Manau, kad esu šaunuolė, kad su ramybe ir pasitikėjimu auginu dukrą, kad nepasiduodu baimėms ir nerimui. Kad randu laiko pasirūpinti savimi ir kad turiu pakankamai kantrybės mažo vaiko poreikiams.
Šaunuolė, kad esu absoliučiai nepriklausoma finansiškai, kad darau tai, kas man įdomu, kad rūpinuosi savo sveikata, kad randu viskam energijos. Kad šalia visko retkarčiais randu noro ir jėgų atiduoti šiokią tokią duoklę visuomenei: asmeniškai prisidėdama prie kokių nors gerų darbų arba juos paorganizuodama. Manau, kad visiems reiktų įvertinti save, o vertinti ir girti tikrai nereikia vien tik už pasaulinio garso žygdarbius.
– Kokios mintys ir jausmai jus aplanko išgirdus gražų žodis „moteriškumas“?
– Gal būsiu nepopuliari, bet manau, kad moterys, visų pirma, yra stiprioji lytis. Vyrai man atrodo galimai stipresni smūgiškai, bet ilgame laikotarpyje paprastai moterys pademonstruoja nesuvokiamą stiprybę. Tiesa, linkiu, kad tokių išbandymų niekam netektų patirti, kuriais galėtume pasimatuoti savo ištverme, o taip pat tikiu, kad sveikame santykyje vieni kitiems esame nepaneigiamai reikalingi.
– Ar yra dalykų, kurie jus pykdo, džiugina?
– Mane labai pykdo netikrumas. Yra žmonių, kurie vienu tonu bendrauja su žemesniais už save, o kitu – su aukštesniais. Pavyzdžiui, yra tekę restorane matyti, kaip su vienais klientais bendraujama kaip su sutrukdžiusiais, o su kitais – pasismailinus liežuvį ir su patūpčiojimais.
Taip pat pykdo žmonių nesąžiningumas su gyvūnais, kurie perkami kaip naujas rankinukas – tas gražus, noriu ir perku. O gyvūnų pilnos prieglaudos.
Labiausiai džiugina žmonės, kurie randa laiko ir gerumo savyje pagirti, padrąsinti, pasakyti gražų žodį. Bandau iš jų mokytis. Dar mane labai džiugina nauji atradimai. Stengiuosi vis išbandyti kažką naujo: ar tai būtų veikla, ar vieta, ar maistas. Džiugina pokalbiai su draugais, su broliu. Laikas šeimoje nesiskubinant. Skaitymas. Daug dalykų.
– Kam daugiausiai skiriate dėmesio kalbant apie išorinį ir vidinį grožį?
– Kalbant apie išorinį grožį, daugiausiai laiko keliauja odai. Į kelionę galiu iškeliauti su vienais džinsais, bet būtinai vežuosi pilną kosmetinę kremų, prausiklių ir visko, ko man reikia. Visai neplanuoju nepasenti, bet nenorėčiau, kad oda būtų susenusi ir pavargusi nuo nepriežiūros. Manau, kad sveika oda yra gražiausia.
Taip pat ketinu pradėti sportuoti. Visada gyvenau aktyviai, bet niekada nesportavau organizuotai, o po gimdymo jaučiu, kad noriu. Apie buvusį pilvą seniai nė kvapo neliko, bet jaučiu likusį kūno netvirtumą. Noriu sveiko kūno, galėti nesunkiai nešioti augantį vaiką, lakstyti su juo be perkreipto veido.
Na, o didysis prioritetas man yra emocinė sveikata. Ilgus metus užsiėmiau psichoterapija, tai turi didelę įtaką mano ramybei ir savivertei. Bet jei prisireikia, kreipiuosi į terapeutę ir dabar. Emocinei sveikatai man svarbus laikas sau. Savo gebėjimų išpildymas, skaitymas, pasivaikščiojimai, domėjimasis ir tas pats kavos puodelis. Pabrėšiu: švarus, gražus, neatvėsęs – ne bet koks.
– Be kokių grožio priemonių, ritualų neįsivaizduojate savo dienos?
– Kartą per mėnesį lankausi pas kosmetogę, tai pagrindinis dalykas. Jokių injekcijų, operacijų, bet nuolatinis rūpinimasis. Kai turiu progą, mielai apsilankau masažuose. Maitinuosi sočiai, neriboju savęs niekaip, bandelės man tikrai nėra priešas, bet stengiuosi, kad produktai būtų kuo švaresni, grynesni, ekologiški, kaimiški, naminiai, paruošti su išmanymu. Kai randu laiko, nueinu į manikiūrą ir pedikiūrą.
Grožį apskritai suprantu kaip sveikatą, švarą, poilsį. Išsimiegoti daug kam būtų gerokai vertingiau nei botoksas nė trisdešimties nesulaukus.
– Ar esate didelė kritikė sau?
– Didelė, norėčiau būti mažesnė. Bet ramybės randu vis daugiau. Be to, vis dažniau pavyksta tiesiog išbūti akimirkose, priimant jas tokias, kokios yra. Tai man ypač svarbu auginant dukrą. Nepaisant to, kad Pasaka Jūra – tikra ramybė ir gerumas, tai vis tiek kūdikis ir kažką suplanuoti minučių tikslumu – beviltiška.
Galiausiai paskutinę minutę ji vis tiek apsikakos arba užsimanys valgyti Taigi, stengiuosi priimti dienas su lengvumu. Jei pasirodo, kad šiandien kalnų nenuversim, tai atsigulam lovon ir vartomės. Nieko tokio, nuversim rytoj.
Stengiuosi leisti sau klysti, pykti ir tiesiog būti žmogumi. Žmogus juk yra dinamiškas, jis ir pažeidinėja taisykles, ir jas kuria, ir pyksta, ir nori visus sutaikyti. Tai ir aš tokia. Bandau priimti tai. O įkvėpimu aš netikiu, tikiu darbu. Imi ir darai.
– Ar daug vietos jūsų gyvenime užima mityba?
– Daug ir norėčiau daugiau. Kaip jau minėjau, man svarbu produktų kokybė. Vengiu prastų sudėčių, kurios savo ilgiu panašėja į poemą. Pavyzdžiui, sausainiai – ko ten dar gali reikėti be sviesto, miltų ir cukraus? O būna visa periodinė elementų lentelė. Namie daug gaminame, bet gaminame paprastai.
Geri produktai nieko sudėtingo ir nereikalauja. Restoranuose valgome neretai, bet renkamės tik tokius, kurie ir produktų, ir paruošimo kokybe nustebins. Gana jau už vidutinę kokybę mokėti brangiai. Visada pas mane rasite gero alyvuogių aliejaus, gero sviesto, laisvėje augintų vištų kiaušinių, daug daržovių, rasite ir gerų makaronų, kruopų, lęšių, žuvies. Stengiuosi, kad kuo didesnė dalis jų būtų ekologiški. Kita vertus, tikrai paužkandžiaujame ir traškučiais, ir šokoladais. Bet paieškau kuo geresnės sudėties.
