Dar rugpjūtį susikrovęs daiktus Justas sėdo į automobilį ir išvyko pailsėti nuo visko ir visų. Tikslą pasirinko vieną – saulėtąją Portugaliją, tačiau net neįtarė, kiek nuotykių jam padovanos kelias iki jos.
Netikėtai aplankytas Adelės koncertas, išvaikščioti gražiausi Europos miestai ir prabudimas avių lauke ir ramybės nedavusios Prancūzijos eismo taisyklės – tai tik keli nuotykiai, kuriuos turinio kūrėjas širdyje nešios visada.
„Nežinau, ar artimiausia kelionė būtų su automobiliu, tačiau ateityje tikrai kartosiu“, – neslėpdamas šypsenos portalui Lrytas apie gyvenimo nuotykį pasakojo J.Pečeliūnas.
– Kaip kilo mintis išvykti vienam į tolimą kelionę automobiliu?
– Pamenu, kad vasaros pradžioje, o gal net pavasario pabaigoje kalbėjome su tėčiu ir pamąsčiau, kad būtų smagu pabandyti išvykti vienam.
Kol jaunas reikia viską bandyti, solo kelionės dabar labai populiarėja, girdėjau daug pavyzdžių, kad jos patinka, todėl nusprendžiau pabandyti ir aš.
Kad vyksiu su automobiliu iš pradžių net negalvojau, tačiau vėliau pamąsčiau, kad taip daug įdomiau, nei nuskristi ir būti apribotam. Smagu, kad su automobiliu jautiesi laisvesnis ir kur nori, ten važiuoji.
– Ar ilgai ir kruopščiai ją organizavote pačią kelionę, jos maršrutą, ar buvo nebaisu išvykti, o gal viskas vyko ekspromtu?
– Viską organizavau labai nekruopščiai. Kalbant apie Portugaliją, internete radau populiariausius maršrutus, kuriais žmonės keliauja su kemperiais, toliau bandžiau juos sekti. Griežtai neapsibrėžiau, ar nakvosiu palapinėje, ar mieste.
O kaip nuvažiuosiu iki Portugalijos, per daug nesidomėjau. Tik likus kelioms dienoms iki kelionės pasižiūrėjau per kurias šalis reikėtų važiuoti, tačiau pasakiau sau, kad nereikia per daug įsispausti į rėmus ir nenusistačiau tikslaus plano, kada turėsiu pasiekti Lenkiją ar Vokietiją. Labai gerai, kad priėmiau tokį sprendimą.
O ar iš pradžių buvo baisu? Nežinau. Atrodė, kad negali būti taip, kad nuvažiuoti iki Portugalijos nepavyks, tačiau galvoje sukosi mintis, kaip seksis tiek laiko praleisti vienam.
Planavau pakeliauti mėnesį, jaučiau norą ilgesniam laikui prapūsti galvą. Tai ir buvo baisu – galvojau, ką veiksiu. Tačiau pradėjus, viskas ėjosi labai gerai.
– Kodėl galutiniu kelionės tašku pasirinkai būtent Portugaliją? Kuo traukė tas Europos kraštas?
– Kai dar mąsčiau, kad vyksiu ne su automobiliu, buvo noras vykti į Italiją. Tačiau priėmus sprendimą keliauti pačiam, norėjosi pasiekti žemyno kraštą. Portugalija visiškas Europos kampelis, norėjosi simboliškumo, ne tik nuvažiuoti.
Juk galėjau vykti tiesiog į Latviją, bet norėjosi tikro iššūkio.
– Sakoma, kad neretai kelionė būna geresnė už patį tikslą. Kaip atrodė kelias link Portugalijos? Ką pamatėte, kur pabuvote pakeliui?
– Turbūt labiausiai įsiminė Miunchenas. Pirmą kelionės dieną atvažiavau į Lenkiją ir nieko per daug nemąstydamas naršiau socialiniuose tinkluose. Man išmetė vaizdo įrašą, kur pamačiau, kad Vokietijoje vyksta britų žvaigždės Adelės koncertai.
Pasižiūrėjau, kad vienas jų – penktadienį. Iki to man buvo likusios dar keturios dienos. Pamąsčiau, kad gal nevertėtų skubėti į kelionės tikslą. Paskambinau mamai, paklausiau, ką ji galvoja, ar pasilikimas Miunchene būtų didelis nukrypimas nuo plano, ar vertėtų laikytis tikslo.
Mama paskatino į koncertą vykti, pridėdama, kad juk keliauju, neveikiu nieko svarbaus. Ir iš tikrųjų. Radau bilietus. Nors kiti buvo nustebę, kad juos gavau, kad bilietai yra greitai išperkami, tada to labai nesureikšminau.
Turėdamas laiko iki koncerto nuvažiavau į Austrijos sostinę Vieną, miestas paliko labai gerą įspūdį, tada judėjau į Miuncheną, kur apturėjau geriausią momentą iki pasiekiant Portugaliją.
– Kokie įspūdžiai iš pasaulinio garso žvaigždės koncerto? Ar nebuvo keista, nedrąsu į jį vykti vienam? Ar pavyko atsipalaiduoti?
– Iš pačio koncerto įspūdžiai tik geriausi. Iš pradžių jautėsi nerimas. Visgi, renginys didelis, vietos stovimos, buvo maždaug 32 laipsniai karščio, galvojau, o kas, jei pasidarys negera, esu vienas kitoje šalyje.
Tačiau atvykus į koncerto teritoriją, baimės nebeliko, renginio labai laukiau ir ten susirinkau geriausius įspūdžius.
– O kaip Portugalija? Ką nuveikei, kas sužavėjo?
– Portugalija labai graži. Atrodo, ten galėjau būti dar tiek pat laiko ir pamatyti daug gražių vietų. Džiaugiuosi, kad labai pataikiau su išsirinkti maršrutu – vietos pasitaikė ne tik gražios, bet ir įdomios, labai skirtingos.
Lietuvoje važiuojant iš miesto į miestą vaizdai labai panašūs, o ten jaučiasi didelis skirtumas tarp regionų, miestai taip pat labai skirtingi. Labai nustebino Portugalijos įvairumas.
Labai įsiminė Porto miestas. Ten buvau susitikęs su lietuvėmis, labai smagiai praleidome laiką, jos man papasakojo apie šalį.
Patiko Nazarė – ten būna aukščiausios bangos visame pasaulyje galinčios pakilti iki 100 metrų. Gražia gamta sužavėjo Algarvės regionas.
Šalyje tikrai buvo smagių momentų. Pavyzdžiui, kai miegojau palapinėje, vieną rytą atsikėlęs pagalvojau, kad prasidėjo mišios, nes aplink skamba varpeliai.
Atsisegiau palapinė ir pamačiau, kad esu tarp avių bandos. Vakare jų nebuvo, ramiai stačiausi palapinę prie upės, nebuvo jokio įtarimo apie besiganančiais avis.
– Mėnesį praleidote vienas. Ar nebuvo nuobodu, liūdna laiką leisti savo draugijoje? O gal susipažinote su naujais žmonėmis?
– Su draugais, artimaisiais palaikiau ryšių socialiniuose tinkluose, todėl didelio jų trūkumo nebuvo. Žinoma, kelionės pabaigoje norėjosi kompanijos, jei ji būtų tęsusis ilgiau, vienam smagu nebebūtų buvę.
Jautėsi, jog esi vienas ir vienas, eini ir eini. Bet bendrai, nebuvo labai liūdna. Norėjau pabandyti, pažiūrėti, kas čia per reikalas. Juk vienam nereikia labai derintis prie kitų, gali eiti kur nori, galėjau pamatyti, ką noriu pats.
– O kas buvo sunkiausia keliaujant vienam? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?
– Iš pradžių viskas atrodė sudėtingiau su maršrutais ar su į šalį įvažiavus besiskiriančiomis eismo taisyklėmis. Dažnai būdavau neužtikrintas.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje vietoje žalio šviesoforo signalo man šviesdavo geltonas, pasirodo, per jį reikia važiuoti, o nesuprasdavau, tokios tvarkos. Buvo galima pasidomėti labiau.
Taip pat vykstant į vieną ar kitą vietą susimąstydavau, ar tikrai verta. Atrodė, kad būnant su kažkuo būtų paprasčiau išsiaiškinti ar verta sugaišti dieną dėl tam tikros vietos ar ne.
Kad daug pamatytum vienam kelionėje reikia labai daug dirbti. Nepaisant to, grįžau tikrai pailsėjęs.
Iš pradžių kelionė buvo intensyvesnė, vos ne naktimis apžiūrinėdavau miestus, o kelionės pabaigą palikau ramesnę. Nors Algarvės regione galima pamatyti labai daug, nesistengiau apvažiuoti visko.
– Kaip bendrai vertinate kelionę? Ar į tokio tipo solo išvyką vyktumėte dar kartą?
– Tikrai važiuočiau. Nežinau, ar artimiausia kelionė būtų su automobiliu, tačiau ateityje tikrai kartosiu. Gal vykstant su automobiliu, norėtųsi turėti daugiau kompanijos, tačiau solo kelionę rekomenduočiau pabandyti visiems, ji man labai patiko.
