„Eisime kartu iki galo“, – įsitikinęs ne vieną tarptautinį dainavimo konkursą laimėjęs vaikinas.
Susitikimas baugino
Ypatingą padėką N. Maceikaitei jis pasiryžo išsakyti tarptautinės mokytojų dienos proga. D. Dubinovas – Deivizo žino ir jo nuomonei pritaria daugybė Lietuvos muzikos scenos garsenybių – daugiau nei keturis dešimtmečius valdyti balsą žmones mokanti pedagogė yra viena garsiausių savo srities meistrių Lietuvoje.
„Pirmiausia, noriu nuoširdžiai padėkoti savo mokytojai. Ir pradėsiu net ne nuo muzikos. O nuo žmogiškos šilumos. Prisimenu pačią pradžią – pirmąjį kartą, kuomet atvykau pas gerbiamą Nijolę. Dar mokiausi mokykloje, mažame miestelyje. Ir štai – atsirado proga atvažiuoti į Vilnių, į perklausą. Kirbėjo mintis „o gal svajonė išsipildys...“. Tuomet sėdome su tėvais į automobilį ir išrūkome į sostinę“, – prisimena sceniniu Deivizo vardu prisistatantis vaikinas.
Iki susitikimo su N. Maceikaite jis scenoje buvo ne naujokas.
„Seniausia teatro studija „Elementorius“, esanti Vilniuje, kuriai vadovauja Gediminas Storpirštis, vedami ir organizuojami renginiai – patirtis, kuria jau galėjau pasidžiaugti ir iki profesionalaus dainavimo pamokų, bet... Kuomet tėtis naktimis mane vežiodavo namo iš teatro užsiėmimų, visad murmėjau, jog labai noriu dainuoti, profesionaliai to mokytis. Ir, pirmiausia, ko norėjau – tai ne atsidurti dar didesnėje scenoje, bet išmokti tinkamai valdyti balsą, frazuoti, improvizuoti“, – dalinasi atlikėjas.
Pirmą kartą atvykęs pas mokytoją jis išgirdo klausimą – „Ar manęs nebijosi, Deividai?“.
„Buvo šiek tiek keista, galbūt baugu, bet noras dainuoti ir mokytojos skleidžiama šiluma, pamoka po pamokos išbaidė visas baimes, – prisimena pašnekovas, – Nepraėjus nei mėnesiui išvykau į pirmąjį savo tarptautinį vokalo konkursą Latvijoje, Rygoje. O ten jau būta jaudulio... Bet tokio tinkamo, kuris man padėjo, nes užlipęs į sceną aš jau „kaifavau“, nepaisant to, kad sėdėjo rimta tarptautinė vertinimo komisija, o kur dar konkurencija, prizinės vietos ir t.t. Ir štai – 1 – oji vieta! Pačiam buvo keista ir tuo pačiu labai gera“.
D.Dubinovui tai ir buvo postūmis, po kurio laukė tarptautiniai konkursai Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje bei kitose šalyse.
„Dėkingas esu ne tik už vokalo pamokas, kurias lankau iki šiol. Tiesiog, atlikdamas įvairią, galbūt, kartais komercinę muziką, supranti, kad labai greitai gali save išbarstyti ir pamesti. Dėka mokytojos atsirado visai kitas požiūris į gyvenimą, pasitikėjimą savimi ir netgi „šarvai“, kuriuos kitiems būna sunku perskelti. O svarbiausia – šypsena mano veide“, – sako atlikėjas.
Pirmoji Lietuvoje
„Buvau pirmoji oficiali dainavimo mokytoja Lietuvoje“, – su šypsena sako vokalo dėstytojos karjerą tuometėje Juozo Tallat – Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje pradėjusi N. Maceikaitė.
Pirmajame įkurtame estrados skyriuje dirbusi pašnekovė sakė nuo pradžios žinojusi, kad auklėtiniai jai suteikia gyvenimo prasmę bei džiaugsmą.
Nepaisant to, kiek N. Maceikaitės mokiniams yra metų, ji visus juos vadina vaikais.
„Vis pajuokauju, jog jie į vokalo pamokas ateina dėl saldainių, kuriais besistengiančius dirbti būtinai pavaišinu“, – sako pašnekovė.
Būtent humoras yra vienas iš N. Maceikaitės darbo įrankių, padedančių pasiekti puikių rezultatų.
„Visi po susitikimo su manimi išeina dainuodami!, – toliau šmaikštauja muzikos scenos įžymybių numylėtinė, – Taip ir kuriame žvaigždes juokaudami, be streso“.
D.Dubinovą – Deivizo N. Maceikaitė vadina darbščiu, padoriu, gero balso jaunuoliu. Ji jam linki eiti pasirinktu keliu ir neišsigąsti sunkaus darbo, o šlovės – kantriai palaukti.
„Daug talentingų dainininkų, kuriuos per tuos darbo dešimtmečius esu sutikusi, taip ir „neprasimušė“. Jie negebėjo išlaukti ir, eidami, pamatyti siauro takelio vedančio į didžiąją sceną. Neretai ne tik įgimti gebėjimai lemia sėkmę, bet ir charakterio savybės“, – pastebi mokytoja.
N.Maceikaitė įsitikinusi, jog vokalo mokytis reikia visą gyvenimą. Tą, anot jos, supranta net ryškiausios pasaulinės žvaigždės.
Ji džiaugiasi galėdama bendrauti su jaunąja karta ir lydėti ją į tarptautinius konkursus.
„Nesiruošiu sudėti rankų, nes turiu ir energijos, ir meilės mokiniams. Esu „pridirbus“ pilną televizorių žvaigždžių ir ketinu tai tęsti“, – sako N. Maceikaitė.
D.Dubinovą – Deivizo ji jau vadina savo draugu, su kuriuo gali diskutuoti ne tik muzikos temomis.
„Deividas yra nuoširdus žmogus, kuris manęs iš tiesų nepamiršta“, – sako N. Maceikaitė.
Ji – ne tik vokalo mokytoja, bet ir smuikininkė, buvusi dainininkė, užkariavusi ne vieno klausytojo širdį.
Tiesa, N. Maceikaitę labiau nei scenos spindesys viliojo pedagogės darbas. Tam, kad galėtų kuo kokybiškiau perteikti turimas žinias, ji net buvo įsigijusi asmeninę aparatūrą.
„Šie užmojai mus su vyru privertė kurį laiką gyventi taupiau valgant tik keptas bulves su kefyru“, – prisimena pašnekovė.
Ji įsitikinusi – pasirinktas profesinis kelias gyvenimui suteikė daug prasmės.
„Smagu prisiminti, kiek ir kaip prisilietei prie kitų žmonių likimų. Tokią dovaną gauna ne kiekvienas“, – neabejoja N. Maceikaitė.
