Žinomos moters gyvenimas šiandien yra kupinas meilės ir džiaugsmo, ypač po to, kai su vyru Žygiu praėjusiais metais ji susilaukė dukters.
„Šiandien mano gyvenimas sukasi aplink šeimą. 95 procentus laiko esu mama, o likusį laiką skiriu darbui. Veiksmo tikrai netrūksta – nebežinau, kas yra poilsis, kas – darbas, bet jaučiuosi gerai“, – apie dabartinę kasdienybę pasakoja Gabija.
Ši nauja patirtis Gabijai ne tik suteikė motinystės džiaugsmą, bet ir suteikė drąsos ieškoti sprendimo būdų, kaip atsikratyti ją kamuojančių kompleksų.
Ilgą laiką dėl įgimtų estetinių trūkumų – užkritusių vokų ir pakritusios viršutinės lūpos – kompleksavusi Gabija drąsiai ir atvirai kalba apie savo pokyčius po plastinės chirurgijos.
Kaip pasakoja moteris, kreipdamasis į plastiko chirurgą ji siekė ne tik pašalinti įgimtus trūkumus, bet ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Pasak Gabijos, apie šiuos pokyčius ji svajojo jau daugelį metų, todėl dėl jų buvo visiškai užtikrinta.
„Visada žinojau, kad norėsiu šių pokyčių, tik atrodė, kad tai niekada neįvyks. Tai buvo mano noras, mano idėja ir sprendimas. Niekas manęs nestūmė ar neįkalbinėjo – buvau visiškai užtikrinta. Savo išvaizdos netobulumus labiausiai pastebėjau, kai pradėjau dažytis pasirodymams – šešėliavimas ir akių makiažas tiesiog dingdavo dėl užkritusių vokų, todėl žinojau, kad norimą rezultatą galiu pasiekti tik plastinės chirurgijos pagalba“, – teigia G. Petkuvienė.
Gabijos apsisprendimas pasidaryti viršutinių vokų plastiką ir lūpos pakėlimo operaciją buvo visiškai asmeninis, apgalvotas ir savarankiškas žingsnis.
Po atliktų operacijų, Gabija pasakoja, kad jos savijauta ženkliai pagerėjo – ji pradėjo labiau savimi pasitikėti, o tai jai – vienas svarbiausių pasiekimų.
„Esu labai patenkinta, kad ryžausi šiems pokyčiams – tai suteikė man daug daugiau pasitikėjimo savimi. Džiaugiuosi, kad mano grožio rutina visai nepasikeitė – viskas kaip įprasta, tik labiau saugau veidą nuo saulės, o po operacijos naudojau gydytojos rekomenduotas priemones. Dabar nuo ryto iki vakaro jaučiuosi sau pakankama ir daugiau nenoriu nieko keisti“, – dalijasi atlikėja.
Paklausta, kaip į šiuos pokyčius reagavo moters vyras Žygis, Gabija atvirauja, kad jis palaikė jos sprendimą.
„Žygis šį sprendimą palaikė ir priėmė pokyčius taip pat, kaip ir aš. Nors mano vyras yra prieš tuos „šabloninius“ pasikeitimus, kurie suvienodina visas moteris, jam patiko mano išvaizdos pokyčiai. Man svarbiausia, kad jis mane vienodai mylėjo tiek prieš operaciją, tiek – po jos“, – šypsodamasi pasakoja Gabija.
Ne paslaptis, kad daugelis pacientų prieš tokias operacijas jaučia baimę ir nerimą. Gabija teigia, kad jokių abejonių jos širdyje tikrai nebuvo.
Kaip pasakoja moteris, tiek operacija, tiek gijimo procesas praėjo itin lengvai ir sklandžiai.
„Nebuvo jokio nerimo, nes buvau visiškai užtikrinta savo sprendimu. Labai pasitikėjau gydytoja ir klinikos personalu, o tai sumažino bet kokias baimes. Gijimo procesas buvo greitas – vokų plastikos praktiškai nejutau, o kalbant apie lūpos operaciją – gijimas buvo šiek tiek sudėtingesnis, bet viskas praėjo lengvai. Tikėjausi, kad po operacijos bus sunku, tačiau viskas buvo „gėlytės“ lyginant su tuo, kam buvau nusiteikusi“, – juokiasi G. Petkuvienė.
Svarstančias apie plastinę chirurgiją, Gabija pirmiausia ragina įsiklausyti į save ir nesiduoti paveikiamoms aplinkinių nuomonės.
Ji pabrėžia, kad svarbu ne tik fiziniai pokyčiai, bet ir vidinės transformacijos, kurios padeda moterims jaustis stiprioms ir pasitikinčioms savimi.
Anot jos, kiekviena moteris turi teisę tapti geriausia savo versija.
„Daugeliui, ypač lietuviams, plastinė chirurgija asocijuojasi su savęs bjaurojimu. Aš tai matau kitaip – ne kaip siekį susilyginti su kitomis, bet kaip galimybę tapti geriausia savo versija. Mano tikslas buvo tapti geriausia savimi.
Jei jus stabdo tik baimė dėl operacijos, patariu rasti patikimą kliniką ir išsiaiškinti viską, kas jums aktualu. Visgi, jei kyla abejonių dėl pokyčių, pabandykite pamilti save tokią, kokia esate. Pokyčiai turi būti jūsų pačių apsisprendimas, todėl linkiu kiekvienai moteriai rasti būdą, kaip save mylėti, o ne bandyti įtikti kažkam kitam“, – drąsiai teigia G. Petkuvienė.
