S. Skambinas prabilo apie per plauką tragiškai nesibaigusį įvykį: „Prisimenu iki šiol“

„Skendimo jausmą esu patyręs – tokį momentinį išgąstį, kai suvoki, jog nekontroliuoji situacijos. Tuomet dar buvau vaikas, bet tą emociją prisimenu iki šiol“, – sako šokių treneris, festivalių ir vaikų stovyklų organizatorius Saulius Skambinas.

Žinomas vyras mokytis plaukti pradėjo vaikystėje. Miglotai prisimena tėčio ir mamos patarimus, bet ryškiai – savarankiškus mėginimus susidraugauti su vandeniu. Daug laiko kieme su draugais praleisdavęs pašnekovas sako, jog plaukimas buvo viena iš kiemo berniūkščių atrakcijų.

 

„Viskas įvyko natūraliai. Ir mano vaikai taip išmoko plaukti. Tik, žinoma, jų sąlygos jau kitokios – dažnai užsukame į baseiną, kur yra trenerių, o Mila visada yra su profesionale gelbėjimosi liemene. Ji vandenį pažįsta nuo mažens, pati plaukti jau irgi mėgina“, – pasakojo S. Skambinas.

Tris dukreles nuo mažens draugauti su vandeniu moko ir šokių studijos „Dance4fun“ vadovai Tomas ir Gintarė Slausgalviai. Jie, kaip ir S. Skambinas, su elgesio vandenyje taisyklėmis supažindina ne tik savo, bet ir į stovyklas atvykstančius vaikus.

Pats T. Slausgalvis plaukti pramoko vaikystėje, kai su tėvais ir draugais iškylaudavo prie ežero. Vidurinės mokyklos laikais jis lankė baseino treniruotes, o studijų metu plaukimo srityje įgijo profesionalių žinių, treniravosi, kaip gelbėti skęstantįjį. Dar daugiau visko pašnekovas sužinojo pradėjęs dalyvauti triatlono varžybose. Jų metu reikia ir geros plaukimo technikos, ir ištvermės.

Susidraugauti su vandeniu jis padėjo žmonai Gintarei.

„Mokėti plaukti yra gyvybiškai svarbus įgūdis. Visada sakau, jog, jei nėra svarbios priežasties, toli, kur nepasieki dugno, plaukti nereikėtų. Žinoma, vandenyje svarbu išmokti atsipalaiduoti, suderinti kvėpavimą, nes, suvaldžius paniką, plūduriuoti paviršiuje žmogus gali gana ilgai“, – sako T. Slausgalvis.

Jis su šeima mėgsta ramius vandens telkinius. Šiuose plaukdamas stengiasi žinoti, kad dugną, esant būtinybei, pasieks. Būnant prie jūros, treneris rekomenduoja įvertinti aplinkybes – jei bangos nedidelės, įlysti į vandenį gana saugu iki juosmens, jei bangos aukštesnės – iki kelių.

„Apskritai, situaciją išanalizuoti svarbu visada – orą, dugną, krantą, savijautą. Vaikams neleidžiu maudytis be suaugusiųjų priežiūros, o ir vyresniems patariu plaukti tada, kai tave kas nors lydi ar stebi. Nelaimės dažnai įvyksta pervertinus savo jėgas, neatsižvelgus į aplinkybes, norint pasirodyti“, – pastebi T. Slausgalvis.

Jis mano, kad besimokantiems plaukti, vertinga išmėginti ir gilesnius vandenis, pavyzdžiui, baseine. Tam, kad realybėje susidūrus su tokia situacija, kai nejauti dugno, būtų aišku, kaip elgtis.

„Pasaulinė iniciatyva minėti skendimo prevencijos dieną gimė tik 2021 m., įvertinus tai, kad kasmet pasaulyje nuskęsta beveik ketvirtis milijono žmonių, iš jų – beveik 82 tūkst. vaikai iki 14 metų. Tad, šiandien yra prasminga priminti apie skendimų problemą ir pasiūlyti sprendimus jai mažinti“, – kalba Kaune esančio „Aušra SPA“ baseino plaukimo treneris Tauras Petruškevičius.

Lietuvos sporto universitete (LSU) studijas baigęs specialistas pats plaukti išmoko būdamas aštuonerių.

„Baseine treniravausi gal tris ar keturis metus ir įgūdžiai niekur nedingo. Universitete, per atletinio pasirengimo užsiėmimus, žinias pagilinau, tad, jau studijuodamas nusprendžiau kitus mokyti plaukimo“, – pasakoja pašnekovas.

Anot T. Petruškevičiaus, į „Aušra SPA“ baseiną ateina norintys įgyti plaukimo pagrindus arba siekiantys patobulinti įvaldytą techniką. Tarp plaukimo trenerio auklėtinių yra ir vaikų, ir brandžių suaugusiųjų.

„Žinoma, mažieji visko išmoksta greičiau, nes mažiau galvoja, neturi didelių baimių ir neigiamos patirties. Vyresniems tenka tai įveikti – juk plaukiant yra svarbu atsipalaiduoti, susilieti su vandeniu, jaustis užtikrintai. Plaukimas neturi būti varginančiu darbu“, – kalba pašnekovas.

Įprastai, jo teigimu, vaikai plaukimo žinias perpranta per dešimt treniruočių, o suaugusiesiems klausyti trenerio rekomendacijų reikia kelis kartus per savaitę du ar tris mėnesius. Kad žmogus išmoko plaukti yra manoma tuomet, kai jis laisvai, be sustojimų vandenyje gali įveikti 50 metrų atstumą.

Vienas iš pagrindinių niuansų, kurį, T. Petruškevičiaus nuomone, būtina įsisavinti, yra taisyklingas kvėpavimas plaukiant.

„Net ir mokėdamas plaukti, vandenyje laikausi svarbių taisyklių – neskubu į jį šokti, vengiu neaiškaus dugno, gilių vietų. Pats nesu skendęs. Tik yra tekę padėti keliems vaikams, įkvėpusiems vandens ir negalėjusiems išlipti į krantą“, – sako plaukimo treneris.

Anot jo, saugus elgesys vandenyje yra labai svarbus siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir užtikrinti savo bei aplinkinių saugumą. T. Petruškevičius rekomenduoja visiems išmokti plaukti, nes tai pagrindinė priemonė, padedanti išvengti skendimo.

„Nepersistenkite ir venkite rizikingo elgesio. Nesistenkite plaukti per toli ar per ilgai, ypač jei esate pavargę ar per daug išsekę. Nesimaudykite per giliai, nestovėkite ant slidžių ar nestabilių paviršių ir nesekite pavojingų įpročių, kaip pavyzdžiui, šokinėjimas nuo aukštų vietų, – pataria „Aušra Spa“ baseino plaukimo treneris, – Stebėkite aplinką: prieš šokant ar neriant į vandenį, įsitikinkite, kad žinote vandens gylį ir ar nėra kliūčių. Plaukite su kompanija, naudokite tinkamą įrangą. Pavyzdžiui, gelbėjimosi liemenės, plūdurai ir plaukimo lentos – jie gali būti naudingi pradedantiesiems ir tiems, kurie nori daugiau pasitikėjimo vandenyje“.

Statistika byloja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje ugniagesiai iš vandens ištraukė 59 skenduolius, tarp jų 1 vaiką, o išgelbėjo 17 žmonių, iš jų 3 vaikus.

Higienos instituto duomenimis, dažniausiai skęstama natūraliuose vandens telkiniuose, taip pat įkritus į melioracijos griovius, tvenkinius, vandens rezervuarus ir kt. Vyrų Lietuvoje kasmet nuskęsta 3–5 kartus daugiau nei moterų.

„Lietuvoje XXI amžiaus pradžioje nuskęsdavo daugiau kaip 400 žmonių, iš jų – per 50 vaikų. Per pastaruosius metus padėtis gerokai pagerėjo. Nuskendusiųjų skaičius sumažėjo kelis, o vaikų – keliasdešimt kartų. Nežiūrint to, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2020 m. duomenimis, Lietuva dar priklausė didžiausią paskendimų skaičių turinčių šalių grupei, kurioje nuskendusiųjų rodiklis 100 000 gyventojų viršija 3“, – praneša Higienos institutas.

2021 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė istorinę rezoliuciją dėl pasaulinės skendimo prevencijos.

Šia deklaracija, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro nuomone, valstybės narės raginamos atkreipti dėmesį į nacionalines problemas ir prioritetus, siekiant sumažinti išvengiamų mirčių paskendus skaičių.

2023 m. gegužės mėn. PSO asamblėjoje pirmą kartą buvo priimta rezoliucija dėl skendimo prevencijos, siekiant iki 2029 paspartinti veiksmus skendimų prevencijos srityje.

Pagrindinis Pasaulinės skendimo prevencijos dienos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie skendimo problemą ir siūlyti priemones, kaip ją spręsti.