Liepos 7-ąją atostogaudama pas tėvus Daugpilyje, Latvijoje kartu su vaikais L. Sokolovska nusprendė išsimaudyti Šviesiajame ežere (latv. Gaišežers). Tačiau bėgant mėgautis vasaros linksmybėmis ją sustabdė koją pervėręs skausmas.
Pėdoje dantų žymes palikusi angis gerokai pakoregavo verslininkės vasaros planus – ištinimai, didžiuliai, nesibaigiantys skausmai ir pamoka – visą laiką žiūrėti po kojomis – yra tai, ką jai paliko, rodos, nekaltos maudynės žinomoje vietoje.
Vaikams sugalvojus šokti į vandenį nuo ten esančio lieptelio, šia pramoga nusprendė pasimėgauti ir verslininkė.
„Žiūrėjau į horizontą, į bokštelį, nes jis man pasirodė visai baisus ir nežiūrėjau po kojomis. Ten yra įrengtas paplūdimys, jame esame matę žalčių, bet netikėjome sutikti gyvačių – juk jos bijo žmonių, o ten į vandenį vaikai šokinėja nuolat.
Žolė ten taip pat nebuvo aukšta – tiesiog smėlėtas ištryptas takelis, tačiau staiga pajutau labai stiprų skausmą. Pažiūrėjus žemyn pamačiau tik nubėgančią pilką raštuotą uodegą.
Sušukau, kad įkando gyvatė, prie manęs pribėgo tėtis. Jis pamatė, kad koja tinsta, o ant pirštų yra dvi įkandimo skylutės, iš kurių pradėjo lašėti kraujas“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo L. Sokolovska.
Išsigandusiai moteriai jos tėtis pasiūlė kuo greičiau važiuoti namo. Tačiau automobilyje skausmas tik stiprėjo, todėl ji nusprendė kreiptis į medikus.
„Galvojau paskambinti 112 ir jie pasakys, ką daryti namų sąlygomis. Tačiau man buvo liepta nejudinti kojos, pridėti kažką šalto ir iškvietė greitąją.
Kol laukėme pagalbos, internete nusprendžiau pasižiūrėti, kaip atrodo angis. Galvojau, kad ji juoda – tačiau paieška parodė tokią pačia gyvatę, kokia man įkando. Buvo panikos akimirkų, bet gydytojai atvažiavo greitai“, – lemtingą momentą prisiminė verslininkė.
Atvykę medikai ėmėsi darbo – moteriai suleido vaistų nuo alergijos ir nuskausminamųjų. Angių įkandimai itin reti, todėl automobilyje priešnuodžių neturėję medikai L. Sokolovską išgabeno į gydymo įstaigą.
„Man pradėjo suktis galva. Gydytojai sakė, kad dėl intoksikacijos, tačiau tai galėjo būti ir dėl suleistų vaistų, ir dėl šoko ar streso. Mane pykino, darėsi karšta, tačiau tuomet man suleido vaistų ir nuo pykinimo.
Kartu su manimi vyko vyras, bijojau, kad greitojoje greičiau supykins ir jį, ne mane, nes lėkėme didžiuliu greičiu“, – šyptelėjo pašnekovė.
Ligoninėje medikai L. Sokolovską prijungė prie specialių kompiuterių, atliko įvairius tyrimus, statė lašelines.
„Jie suleido šiek tiek priešnuodžio, palaukė 20 minučių, kad nebūtų alergijos ir nuo jo, tada suleido visą dozę.
Tiesa, medikai aiškino, kad nėra tiksliai aišku, kiek priešnuodžio reikia, nes jie nežino, kiek nuodų pateko į organizmą.
Visą laiką buvau stebima. Gydytojai jaudinosi ir žiūrėjo, kaip į viską reaguos organizmas“, – prisiminė verslininkė.
Ligoninėje moteris praleido parą. Per tą laiką koja spėjo ištinti iki pat kelio ir tapo dvigubai didesnė.
„Medikai man siūlė ligoninėje likti maždaug savaitę, sakė, kad pasekmės gali trukti iki dviejų mėnesių.
Tačiau pasprukau namo. Žinoma, negalėjau pavaikščioti ar tos kojos priminti.
Praėjus savaitei įkandimas atrodė kaip mėlynė – nuodai plonina kraujagyslių sieneles, todėl įkandimo vieta atrodo, kaip sumušimas.
Gulint jos neskaudėjo, tačiau nuleidus žemyn, kai ten subėga kraujas, skausmas intensyvėdavo“, – dėstė verslininkė.
Didžiuliam skausmui nuslūgus, kojai atrodant neblogai, kartu su šeima L. Sokolovska nusprendė nuvykti prie jūros.
„Ištinimas beveik nuslūgo, tačiau staiga visa koja pamėlynavo, pajuodavo – atrodo baisiai. Vėl prasidėjo stiprūs skausmai. Visą savaitę gėriau vaistus nuo skausmo, tačiau nuo šio skausmo įprasti vaistai nebepadėjo.
Kiekvieną kartą keičiant kojos poziciją skausmas suaktyvėdavo iki kelio. Jis buvo labai stiprus, tuomet kiek nurimdavo, o kai kuriose kojos dalyse užsilikdavo ir ilgiau.
Dvi naktis skaudėjo taip, kad negalėjau miegoti. Paskambinau šeimos gydytojui, kuris labai stipriai parekomendavo nuvažiuoti į ligoninę ir priduoti kraują siekiant įsitikinti, ar nėra uždegimo“, – pasakojo verslininkė.
Viešėdama Latvijoje kiek išsigandusi ji nuvyko į mažą vietinę ligoninę, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą – su gyvatės įkandimu ten dirbantys medikai jos priimti nepanoro.
„Jie sakė, kad turiu vykti į didelę ligoninę, nežinojo, ką daryti su įkandimu. Tačiau paaiškinau, kad įkandimas jau praėjęs, nuodų nėra – kovojame su ištinimu.
Susitarėme, kad kraujo tyrimą, visgi, padarys. Rezultatai buvo geri. Nusiraminau. Aišku, visą tą laiką turėjau temperatūros – tačiau tai normalu, organizmas kovojo.
Dabar mėlynė nemažėja, skausmai šiek tiek praeina. Visgi, po įkandimo praėjus daugiau nei savaitei su puse vaikščioti dar negaliu. Koja vis dar juoda, tačiau bent atrandu pozicijas, kuriose jos neskauda“, – atskleidė L. Sokolovska.
Verslininkės požiūrio į buvimą gamtoje šis įvykis nepakeitė. Ji pripažino, kad ir dabar atostogauja netoli miško, tačiau suprato, kaip svarbu žiūrėti po kojomis.
„Tuomet prieš važiuojant prie ežero vaikščiojau mišku tiesiog su sportbačiais ir šortais. O juk užlipus ant gyvatės ji šoka ir gali įkasti net į kelį. Supratau, kad vyras teisus, kai eina į mišką dėvėdamas guminius batus iki kelių. Grybauti eisiu jau geriau apsirengusi.
Skaičiau, kad vidutiniškai Lietuvoje per metus angys įkanda tik 67 žmonėms – ir daugiau tai pasitaiko, pavyzdžiui, dažnai miške būnantiems medžiotojams. Labai keista – gal manęs jos daugiau nekąs, gal galima atsipalaiduoti ir visur lakstyti basomis.
Reikia žiūrėti po kojomis, tikriausiai yra gyvačių suaktyvėjimas. Ir man atrodė, kad tai nereali istorija, kad taip nebūna. Mūsų šeimoje net seneliui, kuris dažnai būdavo miškuose, nebuvo įkandusi angis.
Ir mes su vyru dažnai grybaujame, poilsiaujame su palapinėmis, anksčiau šių gyvačių net nemačiau, o čia tai nutiko paplūdimyje, kur maudosi vaikai“, – istoriją pabaigė L. Sokolovska.
