Vasara – išbandymas ir fiziškai, ir psichologiškai
Paklaustas, ar vasarą jam lieka laiko susitikti su draugais, J. Nainys teigia, jog laiko lieka mažai net sau pačiam.
„Vasaros savaitgaliai ypač intensyvūs – koncertai, festivaliai, įrašai, artėjanti Aludarių dienos šventė Kaune. Šiokiadieniais dar galiu kažkiek laiko rasti sau ir draugams, bet nėra galimybės kažkur ilgiau išvažiuoti. O draugai man – labai didelė vertybė, kaip ir turėtų būti kiekvienam. Iš jų mokausi, kartu patiriame nuostabių akimirkų, vieni kitiems padedame. Gaunasi betarpiniai mainai – pagalba, palaikymu ir patarimais. O kadangi esu Jonas, tai Joninių šventimas su draugais tapo gražia tradicija, kuomet lėtai vakarieniaujame, mėgaujamės draugija, pasišokame ir padainuojame. Tačiau, deja, vasarą tai būna bene vienintelė proga, kai tikrai galiu pilnai atsipalaiduoti, suburti draugus ir nerūpestingai pasibūti“, – teigia jis.
J. Nainys priduria, jog už vasaros sezono ribų su draugais susitikti tampa paprasčiau – dviese, poromis ar visa bernų kompanija, su kuria teko vykti ir į Žalgirio rungtynes svetur.
„Būti visąlaik užimtam gali pasirodyti kaip tavo vertės įrodymas, tačiau laikas bėga, bręstame ir senstame, tad vertybės susidėlioja kiek kitaip – gale dienos tave pradžiugina ne banko sąskaita ar pasiekimai, o skambutis draugui. Draugai yra tavo sielos veidrodis – ne veltui sakoma „pasakyk, kas tavo draugai – pasakysiu, kas tu“. Užsidarius savyje, užsibuvus burbule ir neprisileidžiant žmonių artimesniam pokalbiui, prarandame ryšį su realybe. O draugai padeda tiek į save, tiek į savo problemas pažiūrėti iš šono, suteikti konstruktyvios kritikos ar tiesiog draugiškai patraukti „per dantį“. Draugas, kuomet tikras, yra tarsi lakmuso popierėlis, kuris tave gali nukreipti tinkama linkme, duoti tau pastabų, tačiau ne iš noro įkasti, o padėti tau augti“, – svarsto pašnekovas.
Į tai, ar yra draugų, kuriems galima pilnai atsiverti, žinomas vyras atsako užtikrintai – visomis temomis kalbėtis tikrai turįs su kuo.
„Tai nėra didelis žmonių ratas, užkrauti savo bėdomis ar išgyvenimais galima tik saują patikimiausių draugų ar artimųjų. Tačiau noriu ir skatinu, jog tikri mano draugai nebijotų kreiptis ir šnekėtis, ypač suvokiant, koks trapus yra mūsų gyvenimas – nuoširdus draugų pokalbis padeda pajusti, jog esi svarbus, reikalingas ir mylimas. O mano draugai yra ir mano kolegos darbe, verslo, projektų partneriai, kurie tuo pačiu yra mano didžiausi mokytojai, be kurių turbūt nebūtų ir manęs. Pajutus, jog tarpusavio ryšys atvėsęs, nebijome inicijuoti išvykos ar netgi vakarėlio sodyboje“, – pasakoja jis.
Tačiau ne visas artimas bičiulių ratas susikūrė dirbant įvairius darbus – Jonas teigia turintis „sauskelnių“ laikų draugą, su kuriuo ryšys nenutrūko iki šiol.
„Jis taip pat Jonas. Perėjome kartu daug etapų – darželis, mokykla, bendras kiemas, o studijų metu vykome kartu vasarai padirbėti į JAV. Yra likusių draugų iš gyvenimo Pasvalyje, ar kiek vėliau, iš universiteto laikotarpio. Žinoma, su daugeliu jų palaikyti artimesnį ryšį tiesiog neįmanoma, tačiau didele dėka žmonos Simonos mūsų namai nuolat atviri pasisėdėjimams, nes ji irgi labai vertina šį ryšį – sporto varžybų, Eurovizijos ar dar kokių įdomesnių transliacijų beveik niekada nežiūrime vieni“, – atvirauja buvęs „Radistas“.
Svajonių darbas?
Garsaus didžėjaus teigimu, kas rytą atsikelti motyvuotam bei kibti į darbus jam leidžia tai, jog turi privilegiją užsiimti veikla, kurią labai myli.
„Pastebiu, jog žmonės nemažai šiais laikais vargsta ieškodami motyvacijos, tačiau dirbtinai jos nesukursi, jeigu tavo darbas tavęs neveža. Didžiausi mano gyvenimo stūmėjai į priekį yra vėlgi tie patys draugai ir šeima. Žinau, jog tikri draugai ir šeimos nariai man linki tik gero, tad kritika ar pasipykimas, jog kažką darau ne taip, kyla iš gerų paskatų“, – mano jis.
J. Nainys įspėja dar tik kylančias žvaigždes ar svajojančius tokiomis tapti – gerbėjų liaupsės ir dėmesys gali sukurti įvaizdį, jog esi visų labai mylimas.
„Tačiau su fanais yra taip, jog nuo meilės iki neapykantos neretai būna tik žingsnis. Tokiais atvejais atsigręži į šeimą ir supranti, jog tikras, meile grįstas ryšys yra visai kas kita, nei gerbėjų dėmesys. Kuomet į mano pusę prirašoma įvairių, ne visada gražiausių komentarų, tik artimieji ir padeda tai praeiti – atsikelti ir suvokti, jog aplink save turi pačią geriausią kompaniją žmonių“, – pripažįsta klubinės scenos žvaigždė.
Viena jo svarbiausių vertybių – mokymasis. Pasak Jono, norisi jausti, jog kiekvienas metais patobulėjo, pasistūmė į priekį.
„Kuomet šauna mintis, jog jau viską išmokai ir esi geriausias, save pradedi spęsti į minčių spąstus. Dalimi dėl to jau penkerius metus mokausi retorikos meno, o nuostabi šio amato mokytoja man nuolatos kala į galvą, jog žmogus turi nesustoti mokytis iki pat gyvenimo galo. Tai labai teisinga mintis – man labai gražu sutikti žmones, kurie, sulaukus itin brandaus amžiaus, net ir universitete gali studijuoti. Tuomet labai matosi, jog senas tik pačio žmogaus kūnas – jo mintys yra šviežios, jis kupinas energijos ir noro gyventi. Tai mane patį be galo stumia nenustoti mokytis“, – atskleidžia vyras.
Ir pabaigai priduria – nors ir norėtųsi daugiau, tačiau ne itin dažnai tenka susiburti su draugais ir nueiti į kito didžėjaus ar atlikėjo pasirodymą.
„Kitą vertus, grojimas prieš milžinišką minią mane patį taip įelektrina, jog iš to gaunu ne ką mažiau pozityvo už savo klausytojus. Prisikaupia tiek adrenalino, jog valgyti dar ilgam nesinori po pravesto gero vakarėlio. Todėl labai laukiu jau tradicinio grojimo artėjančioje „Volfas Engelman“ Aludarių dienoje – jeigu pernai teko skubėti į kitą renginį ir pradėti groti kiek anksčiau, šiemet turiu patį geriausią grojimo laiką ir esu pasiruošęs užkurti beprotiškai gerą laiką. Groti Kaune kaskart yra didelis malonumas, nes žmonės čia neateina pašokti viena koja – čia tikrai moka linksmintis“, – susižavėjimo neslepia J. Nainys.
