Šioje byloje pateiktas 14 tūkstančių eurų ieškinys skandalingai pagarsėjusiam radviliškiečiui Ernestui Mončauskui dėl avansu apmokėtų edukacinių renginių, kurių ieškovė akyse neregėjo.
E.Mončauskas šių metų pradžioje buvo pavykę įtikinti Radviliškio teismo teisėją, kuris atmetė ieškinį, nes nusprendė, jog ieškovė nepagrindė jo nenuginčijamais įrodymais.
Advokatės Evelinos Veličkienės paduotą apeliacinį skundą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teisme priimtą sprendimą sumalė į miltus.
Įrodymų našta – atsakovui
Sprendime pažymėta, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių naštą įrodinėti ir jos nepatikslino, nepakankamai atskleidė bylos esmę, išsamiai neišanalizavo esminių nagrinėjamo ginčo aspektų dėl paslaugų galimo suteikimo aplinkybių ir nepakankamai motyvavo priimtą sprendimą.
Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien paslaugų apmokėjimo faktas patvirtina šių paslaugų tinkamo suteikimo aplinkybes.
Tai reiškia, kad šioje byloje įrodinėjimo našta persikelia ant E.Mončausko pečių – būtent jam reikės įrodyti, kad edukaciniai renginiai vyko ne tik sąskaitose ir bankiniuose pavedimuose.
Įtarimų kilo per auditą
Viskas prasidėjo pernai pavasarį, kai V.Siegel įmonėje nuspręsta atlikti auditą.
Analizuojant buhalterinius dokumentus, buvo pastebėtas apmokėjimas už renginį.
V.Siegel, kuri apmokėjo šią pateiktą sąskaitą, tokio renginio neprisiminė. Todėl pernai gegužę E.Mončauskui buvo išsiųstas prašymas sugrąžinti avansinį mokėjimą.
Radviliškietis tai padaryti atsisakė, nes renginys esą įvyko numatytu laiku: „Paslaugas užsakė MB „ShopBySiegel.com“, sąskaita buvo pateikta taip pat MB „ShopBySiegel.com“ ir ją apmokėjo MB „ShopBySiegel.com“. Visą informaciją, susijusią su suteikta paslauga, turi turėti pati bendrovė, todėl nėra suprantamas šio paklausimo tikslas.“
Sužinojo ir daugiau naujienų
Nustebinta verslininkė paprašė suteikti informacijos apie šį renginį ir pateikti įrodymų, kad jis tikrai buvo.
Tada E.Mončauskas pasiūlė išsiaiškinti su L.Suodaičiu, nes esą renginys įvyko taip, kaip ir buvo suplanuota, o paslaugos suteiktos laiku ir tinkamai.
Pasak radviliškiečio, buvo surengti trys žygiai į gamtą: pirmasis – 2022 m. rugsėjį, antrasis – tų pačių metų gruodį, o trečiasis – 2023 m. sausį.
Tiesa, jis nepateikė jokio įrodymo – nei nuotraukų, nei vaizdo medžiagos iš šių renginių, nei dalyvių sąrašo. Šią aplinkybę radviliškietis aiškino privatumu: esą tokią medžiagą kaupti nėra nei būtina, nei tikslinga.
Parašė odę elnių rujai
Radviliškiečiui byloje atstovaujanti sesuo advokatė Monika Kaluževičienė paaiškino, kad abi sąskaitos buvo išrašytos jau renginiams įvykus, todėl pretenzijos nesuprantamos.
Pasak teisininkės, šiuos renginius užsakė trečiuoju asmeniu šioje byloje patrauktas L.Suodaitis, kuris žinojo, jog E.Mončauskas turi patirties organizuojant tokio pobūdžio renginius, „nestokoja žinių apie gamtą, jos florą ir fauną, žino daug įvairių vietovių, pažįsta miškus.“
Advokatės ypač vaizdžiai nupasakojo jos kliento teikiamas paslaugas (kalba netaisyta. – Aut. past.): „Paslauga skirta žygeivių sutelktumui ir tarpusavio pasitikėjimui stiprinti, ši veikla yra kultūrinė ir švietėjiška.
Pažymėtina, kad ruduo miškuose – ypatingas metas elnių baubimo garsais. Žmonės keliauja į mišką, norėdami pabūti gamtoje, atrasti grožį ir harmoniją. Miško glūdumose verda ir daug aktyvesnis gyvenimas, kuris yra neatsiejama miško gyvenimo dalis – tai žvėrių poravimosi, dauginimosi laikotarpis.
Kai kurių žvėrių poravimosi laikotarpis yra nepaprastai ypatingas reiškinys, visame pasaulyje priverčiantis miško mylėtojus sustoti ir suklusti bei paklausyti ką „kalba“ taurieji elniai. Taurieji elniai paprastai gyvena mažomis kaimenėmis, pasiskirstę pagal lytį, tačiau rudeniop šių žinduolių elgsena kardinaliai pakinta. Žygio tikslas – supažindinti su miško gamta, padėti suprasti laukinių gyvūnų elgsenos ypatumus, išgirsti Tauriųjų elnių poravimosi laikotarpiu leidžiamus garsus. Atėjus rudeniui, nutyla paukščiai ir miškas pamažu nuščiūva.“
Paaiškinimai sukėlė klausimų
Pasak M.Kaluževičienės, 2022 m. spalį ir gruodį bei 2023 m. sausį Gudžiūnų miške vykusiuose renginiuose dalyvavo po du užsakovės asmenis.
Mat šalys esą buvo susitarusios, kad paslaugos bus teiktos mažam ratui, nes lengviau kontroliuoti dalyvius, išlaikyti jų dėmesį, atsakyti į klausimus.
Ar visi trys 7 tūkstančius eurų kainavusio žygio etapai buvo skirti elnių baubimo klausymui, liko neaišku. Mat elnių poravimosi šėlsmas įprastai vyksta nuo rugsėjo vidurio ir trunka apie mėnesį.
Advokatė paaiškino, kad patyręs vedlys padėjo saugiai pasiekti vietas, kuriose ne tik girdisi baubimas, bet ir galima pamatys pačius elnius:
„Atėjus žiemai ir miško paklotę uždengus sniegui, miško gyvenimas tampa kitoks, gyvūnų elgsena pasikeičia, lengva pastebėti ne tik pačius gyvūnus (zuikius, lapes, stirnas ir t.t.), tačiau ir atpažinti gyvūnų pėdsakus bei juos įvardinti, t.y. atskirti koks pėdsakas yra kokio gyvūno, taip pat pasekti pėdsakais ir supažindinti žygeivius su pasikeitusia gyvūnų elgsena ir gamta.“
Kaltę vertė ir skyryboms
E.Mončauskas nei prieš bylinėjimąsi, nei teisme nepateikė jokio apčiuopiamo įrodymo, kad šie renginiai išties įvyko – neturėjo nei nuotraukų, nei vaizdo įrašų. Jo pateiktą versiją palaikė L.Suodaitis, o per bylos nagrinėjimą buvo įvardinta dar vieno asmens pavardė – statybomis užsiimančio verslininko, kuris esą turėjo konsultuoti įmonę dėl sandėlio statybos.
Pasak advokatės M.Kaluževičienės, dalyvių sąrašai nebuvo sudarinėjami, jokie asmens duomenys nerinkti, nes tam neturėjo nei teisės, nei prievolės:
„Maža to, tokio pobūdžio renginiuose, kai įmonės siekia stiprinti turimus verslo ryšius ar megzti naujus verslo santykius, tretiesiems asmenims nėra atskleidžiama tokio pobūdžio informacija, kas yra ne tik suprantama, bet ir pagrįsta. Šiuos duomenis turi turėti ieškovė, nes atsakovas sąrašų nesudarinėjo ir negali pateikti tokių duomenų, nes nevedė šios informacijos registro. Visos sutarties sąlygos ir renginio detalės buvo derinamos tik su ieškovės įgaliotu asmeniu, kuris neabejotai turi visus duomenis, kurių neva neturi ieškovė.“
Advokatė tikino, kad apie tinkamai suteiktą paslaugą liudija išrašyta bei apmokėta sąskaita. Teisininkė iškėlė versiją, kad šis ieškinys gali būti pareikštas apskritai dėl kitų tikslų – bakstelėjo į tarp V.Siegel ir L.Suodaičio vykstantį skyrybų procesą.
Medžiotojai buvo pažįstami
Pirmosios instancijos teisme L.Suodaičiui atstovavęs advokato padėjėjas Justas Poderis sakė, kad ieškinys yra nepagrįstas.
Jis irgi kėlė versiją, kad tai gali būti susiję su V.Siegel ir L.Suodaičio skyrybomis: „Organizuojami nauji teisminiai procesai.“
Tiesa, jis pripažino faktą, kad būtent L.Suodaitis buvo pažįstamas su E.Mončausku. Abu vyriškiai yra medžiotojai, anksčiau susipažino per vieną medžioklę.
Pasak J.Poderio, vienas iš edukacinių renginių dalyvių buvo jo klientas, kuris po vienos iškylos buvo pasilikęs ir pamedžioti.
Siekis – atgauti avansą
Ieškovės interesus gynusi advokatė teisme pažymėjo, kad nėra jokio įrodymo apie įvykusį renginį.
Ji bakstelėjo ir į E.Mončausko reputaciją – radviliškietis yra nuteistas kitoje byloje (dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. – Aut. past.).
Advokatė atmetė prielaidą, kad ši byla susijusi su skyrybomis: „Įmonės tikslas vienas – atgauti nepagrįstai sumokėtas lėšas.“
Pasak teisininkės, nėra nė vieno įrodymo – nuotraukų ar vaizdo įrašų apie renginius, o viskas paremta E.Mončausko ir jį asmeniškai pažįstančio L.Suodaičio liudijimais.
