Uždaras betonines sienas į atvirą gamtą J.Leonavičiūtė iškeičia dažnai. Čia ji tarsi atgyja ir spinduliuoja laime.
„Gamta man visada buvo labai artima. Ten atrandu vėl save, sugrįžtu į save, pasikraunu gyvybinės energijos.
Sunkiais gyvenimo momentais gamta buvo vienintelis mano sielos ramstis. Ramybės oazė, kuri išklausydavo ir apkabindavo vėjo gūsiu“, – kalbėjo J.Leonavičiūtė.
Jolanta mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, važinėja dviračiu miško keliais, su valetele plaukioja ežere. Jos instagramo sekėjai gali pamatyti ir vaizdo įrašus, kuriuose ji atlieka sporto pratimus ant... lieptelio.
„Kiekvienas gamtos kampelis savaip žavus ir išskirtinis. Net dauguma mano kelionių į tolimus kraštus susijusios su gamta. Man norisi aplankyti įspūdingus kraštovaizdžius, labai myliu kalnus. Jų didybė, ramybė visada labai traukė“, – pasakojo Jolanta.
Tiesa, nors ir kaip Jolantą traukia prie miškų, gražių augalų, vis dėlto, apie sodininkystę ji negalvoja.
„Tačiau smagu būtų turėti savo šiltnamį ir mėgautis savomis daržovėmis, uogomis. Visai kaip vaikystėje, pas senelius“, – svarstė ji.
Beveik visas moters laisvalaikis – gamtoje, tad ji ne kartą yra susidūrusi su erkėmis.
„Praėjusiais metais įsisiurbė trys erkės. Kartais kaimynų katinas atneša į namus. O ir pati gyvenu miško apsupty, tad jos, manau, kasdien mane stebi sėdinčią terasoje“, – prasitarė Jolanta.