Žinomam vyrui gamtos šauksmą įskiepijo tėtis – nuo vaikystės su juo daug keliaudavo po Lietuvą.
„Pėsčiomis palei upes, aplink ežerus, per miškus. Ir man patikdavo. Net per lietų – sėdi kur prie upės po brezento apsiaustu po laja ir žiūri kaip lietaus lašai, nukritę į vandenį, burbulais virsta. Daug vyksmo gamtoje. Ir niekada nesi vienas“, – naujienų portalui lrytas.lt vaizdžiai pasakojo V.Radzevičius.
Vytaras su žmona Laisve vienkiemyje Dzūkijoje gyvena daugiau nei dešimtmetį. Jis prisiminė, kai tuomet stovinti sodyba buvo apleista, užaugusi slyvomis ir žolėmis. Tuomet Radzevičiai pasiraitojo rankoves ir kibo į darbus – taip po truputį gimė trokštamas vaizdas. Vyras jau yra sukalęs kelias pakeltas lysves – jose su žmona augina prieskonines žoleles, salotas, svogūnus, ridikėlius, pastarnokus, salierus, morkas, braškes, agurkus. Šiltnamyje – pomidorus. Žemėje – bulves.
„Sodinau vaismedžius, vaiskrūmius, vynmedžius, liepas. Daržą įsirengiau. Nepataikiau su vieta, viskas išdegė saulėje. Tada daržą perkėliau į kitą vietą ir ten jis suklestėjo.
Žmona darželius kelis sukūrė. Šiltuoju metų laiku visą laiką kas nors žydi ir džiugina akį. Per sezoną 6–8 kartus pievą šienauju. Augalų daug – ir senų, ir naujų. Džiugina seni like poetiniai narcizai – taip juos čia vadina. Jie pražysta baltai. Turiu ir diemedį – net sunku buvo jį gauti, nors seniau tai buvo kiekvienos sodybos augalas“, – savo darbais sodyboje dalijosi V.Radzevičius.
Čia pat Vytaras nusprendė įkurdinti ir simbolinį gyvūnėlių ūkį. Po kiemą laksto pagrindinis pulkas – 9 vištos ir gaidys Petsonas II-asis. Na, o viską prižiūri borderkolis Sidas. Ir visi sodybos gyventojai sugyvena gražiuoju.
„Vištoms ir gaidžiui atitenka visos maisto atliekos kaipo desertas prie grūdų. Net nebeturiu kompostavimo dėžės. Turėjau ir du ožiukus, kaip dekoratyvinius ir šabakštynų valytojus. Bet jiems labai reikėjo ožkyčių, tad perleidau, nes anūkas, pamatęs ką jie išdarinėja, paklausė: „Diudia, ką jie daro? Juk jie abu berniukai!“ (Juokiasi.).
Vištas reikia prižiūrėti, kiaušinius susirinkti. Nusišienauti pievą ir sodą, daržus prižiūrėti. Meistrauti ką nors. Su šunimi pasišnekėti“, – savo gyvenimu kaime dalijosi Vytaras.
Kaime ir oras kitoks, ir įvairiausių vabzdžių daugiau. V.Radzevičius prie uodų įprato ir jiems pasidarė nejautrus. Su širšėmis kariauja – pastebėjo, kad kurį laiką jų atsiradę daugiau.
„O mašalai apnykę, nebekelia galvos skausmo. Nuo erkinių ligų esu pasiskiepijęs, bet kasdien apsižiūriu, ar kur neropoja kokia. O kai einu į mišką – rengiuosi tamsiais, sandariais kelioniniais rūbais. Saugausi“, – patikino V.Radzevičius.
Vyras gyvenimu kaime mėgaujasi iš visos širdies. Čia, atrodo, jis pailsi geriausiai.
„Į medžius ne tik pažiūriu. Kartais ir apsikabinu seną ąžuolą ir pastoviu kelias minutes. Įdomus jausmas. Atrodo, kad pasikrauni. Nors gal tai labiau placebo, bet man tinka. Ir raminančiai veikia“, – prasitarė V.Radzevičius.
Kiekviename metų laike jis atranda ką nors ypatingo. Vytarui kiekvienas savaip gražus.
„Man patinka, kai būna tikra žiema su daug sniego ir šaltuku, kai parsineši malkų ir užsikuri krosnelę. Ruduo patinka spalvomis ir grybais. Vasara – kvapais, dūzgesiu ir čiulbėjimu, pavasaris – bundančia žaluma ir žydėjimu“, – dėstė žinomas vyras.
Kokie darbai atėjus pavasariui laukia jo sodyboje?
„Pažiūriu į save iš šono ir juokiuosi. Buvęs pankas, skaitantis literatūrą apie daržininkystę ir sodininkystę. Ir tada eini genėti, parišti, sodinti, kasti, purenti. Daug tų darbų. Bet kai juos dar derini su sėdimu, ekraniniu darbu, tai labai dera. Pusiausvyra atsiranda. Kai nebegali spardyti kamuolio – kasi žemę“, – šypsojosi Vytaras.
Kalbėdamas apie gyvenimą kaime, Vytaras mąstė, kad jei nebūtų čia išmetęs inkaro, svarstytų apie gyvenimą... Laive!
„Mane keri jūros ir vandenynai. Žiūriu į jų horizontus ir norisi keliauti tolyn. Kitas kraštutinumas. Bet niekada nesakyk niekada... Gal taip irgi bus. Gyvensiu Dzūkijoje, o Nemunu plaukiosiu į jūrą, kai Kauno HE bus įrengtas šliuzas. Svajoti nedraudžiama.
Bet man gražiausios pasaulio vietos yra prie vandens. Kaip ir Merkinė virš 3 upių santakos. Neringa. Peru krantas prie Ramiojo vandenyno. Ar povandeninis Indijos vandenyno pasaulis. Pasaulis gražus“, – sakė Vytaras.
