Sveikos gyvensenos principais besivadovaujanti verslininkė Agneta Kleizienė neseniai surengė ilgaamžiškumo ir sveiko senėjimo konferenciją, kurioje kartu su įvairių sričių mokslininkais ir gydytojais išskyrė svarbiausius longevity (ilgaamžiškumo) principus.
Atsigręžkite į paprastus dalykus
Savo sveikata reikia rūpintis ne tada, kai jau kažką skauda, o dar tuomet, kai esi kupinas jėgų ir energijos. Tik būdamas sveikas gali užkirsti kelią gresiantiems negalavimams, skirdamas dėmesio ligų prevencijai, žinodamas, kaip maitintis, kiek miegoti, kaip intensyviai judėti, kokius tyrimus ir procedūras atlikti.
„Konferencijos idėja kilo tikrai ne todėl, kad būti ilgaamžiškumo entuziastu dabar tarsi madinga. Mano sveikatos mentorės paskirtis yra grąžinti žmones prie paties svarbiausio dalyko – rūpinosi sveikata esant dar sveikam.
Jeigu kažkam terminas longevity asocijuojasi su neaiškiais brangiais papildais, kasdienėmis procedūromis, savęs alinimu intensyvia fizine veikla, tai tik noriu priminti, jog pirmiausia metas atsigręžti į paprasčiausius dalykus: mitybą, miego režimą, emocinę savijautą.
O tada – jau visa kita: maisto papildai, įvairios terapijos, tinkamas kūno raumenų stiprinimas.
Beje, kiekvieno mūsų laimės pojūtį lemia ir dvasinis pasaulis, mokėjimas valdyti stresą ir gebėjimas į sunkumus reaguoti kaip įmanoma ramiau, todėl posakį „Sveikame kūne – sveika siela“ pakeisčiau į „Sveikoje sieloje – sveikas kūnas“.
Mirsime visi, tačiau būdami geros sveikatos mirtį galime nutolinti ir senatvėje nesiskųsti visomis ligomis iš eilės, kaip tai darė daugelis mūsų senelių ar prosenelių“, – pastėjo grožio namų „Molecule“ ir mitybos programų „Jaunyn“ įkūrėja.
Konferencija Vilniuje truko kelias dienas, o joje dalyvavo atsakingai atrinkti savos sričių profesionaliai ne tik iš Lietuvos, bet ir svečių šalių.
„Sveikatingumas nesusideda tik iš vieno aspekto, apima daugelį sričių. Negana to, veikia funkciškai, apjungdamas ir holistinį požiūrį į sveikatą, todėl lektoriai buvo pasirinkti tie, kurie savo žinias pagrindžia mokslu ir pripažintais tyrimais“, – pridūrė A.Kleizienė.
Įžvalgomis dalinosi ilgaamžiškumo genetikos specialistas, medicinos mokslų daktaras dr. Vaidas Dirsė, LSMU lektorius, gyvensenos medicinos kompetencijų ekspertas, klinikinių algoritmų autorius dr. Tomas Vaičiūnas, funkcinės medicinos gydytoja Algė Ivaškevičė, biochemijos mokslų daktarė, maisto farmakologijos specialistė dr. Indrė Aleknavičienė, sąmoningo giluminio kvėpavimo instruktorius Marius Šmitas.
Žinias publikai perteikė ir svečiai iš užsienio – biochemikas ir mitybos mokslininkas dr. Michael Wäger, holistinės sveikatos transformacijos specialistė Monika Jakobson.
Kas padeda senti sveikam?
„Senėjimas – neišvengiamas, todėl neketinu nutraukti jokios paslapties skraistės, atskleisdama nemirtingumo receptą. Visgi reikia koncentruotis į tai, kad laikui bėgant galėtume ir toliau džiaugtis aktyviu kasdieniu gyvenu.
Aš noriu orios senatvės ir išėjusi į pensiją ne vartoti vaistus ir nuolat gulėti lovoje, o jau pagaliau nedirbant įgyvendinti savo svajones. Viena jų – apkeliauti pasaulį“, – prasitarė A.Kleizienė.
Agneta išskyrė svarbiausius aspektus, kuriais pati vadovaujasi, siekdama sveiko ilgesnio gyvenimo.
Tai reguliarus 8 valandų miego režimas, reguliarus fizinis aktyvumas, streso kontrolė ir gebėjimas tinkamai atsipalaiduoti, žalingų įpročių eliminavimas, tikslingi papildai ir terapijos bei subalansuota mityba.
„Įprastai kasdien užmiegu iki dešimtos valandos vakaro. Ilgainiui supratau, jog tam, kad gerai jausčiausi, privalau išmiegoti aštuonias valandas.
Gal kažkam užtenka ir valandos mažiau, tačiau mano organizmui reikia būtent tiek“, – pastebėjimais dalinosi A.Kleizienė.
Diskutuodama apie mitybos įpročius Agneta akcentavo žarnyro mikrobiotai palankią augalinės kilmės produktais praturtintą mitybą. Ji siūlė nepamiršti skaidulų, gerųjų bakterijų.
„Žiūrėkite į produkto ar patiekalo maistinę vertę, o ne į kalorijų kiekį. Nevalgykite bent 3 valandas iki miego. Išlaikykite 12–14 valandų pertrauką tarp vakarienės ir kitos dienos pusryčių“, – pridėjo moteris.
