Žinia apie netektį sukrėtė politiką pažinojusius – artimuosius, bičiulius ir bendražygius. Tarp jų ir žinomus žmones. Prisiminimais apie velionį daugelis dalijosi socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose.
Liūdesio ir apmaudo neslėpė žurnalistė bei rašytoja Laima Lavaste. Lrytas.lt moteris paskakojo, kad dieną iki mirties politikas su jos vyru Leonidu Šinkarenka žaidė tenisą.
„Netekome Gedimino Kirkilo. 72metai. Nuostabaus draugo, linksmo, bendraujančio, negailinčio gero žodžio, ištikimo savo nuomonei politiko. Nesivaikiusiam turtų, tikram socialdemokratiškų pažiūrų politikui, kurių dabar reta. Dar ketvirtadienį žaidė tenisą... Laimėjo tą partiją... Iš visos širdies užuojauta ištikimai Jo gyvenimo palydovei žmonai Liudmilai ir visai šeimai... Gediminai, ilgėsimės Tavęs“, – apmaudo ir liūdesio neslėpė Laima Lavaste.
Prisiminimais apie velionį dalijosi žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė.
„Sveiki, Gediminai, ateikit į laidą. – Labas,Daiva. Kada? – Rytoj. – Gerai. – Ačiū, Gediminai. Iki pasimatymo! – Iki greito, Daiva! Tai buvo, ko gero, vienintelis žmogus, kuris retai klausdavo, kokia tema kalbėsim. Toks politikos profesionalas jis buvo. Ir visada buvo beprotiškai įdomu jo klausytis. Ir visada paprašydavo espreso kavos prieš eterį. Ir parašydavo palaikantį komentarą ar sveikinimą su šventėmis. Labai, labai liūdna žinia. Labai trūks jo išminties. Didžiulė užuojauta artimiesiems“, – rašė D.Žeimytė-Bilienė.
Apie velionį gražiais žodžiais atsliepė žurnalistas Rimvydas Valatka.
„Mirė ekspremjeras Gediminas Kirkilas. Ne fanatikas. Ne isterikas. Mėgęs skaityti ir daręs skaitymo atradimus. Džiaugęsis perskaitytu geru tekstu. Mokėjęs mąstyti rašymo būdu. Nevertinęs kitų žmonių tik per partinius akinius. Nevaręs kaip kiti eldedepukai bet kuria proga ant V.Landsbergio. Supratęs kompromiso būtinybę.
Turėjęs daug LDDP-LSDP veikėjams būdingų kairiavimo bruožų ir socialistinio užsiciklinimo, ne kartą nuvaręs į pūdymus tekstais ir sprendimais, bet nebijojęs to pripažinti, taigi drauge mažiausiai panašus į LDDP-LSDP veikėją.
Vyno, o ne vodkos žmogus. NATO narystės šalininkas jau tada, kai dauguma jo partijos veikėjų dar svaičiojo apie buvusį „šviesų rytojų“. Lietuvos politikos miške, o ypač kairiajame flange, sumažėjo medžių“, – rašė R.Valatka.
Apie malonius susikimus teniso kortuose pasisakė LNK žinių vedėja Lina Kairytė.
„Su tokia pavarde ir tokiu smūgiu iš kairės labai tiktum mūsų partijai“, – juokaudavo Gediminas Kirkilas, kai susitikdavome teniso aikštelėje.
Jis buvo mano teniso sąžinės balsas. Kai pasimatydavom ne kortuose, nuolat klausdavo: kodėl nemato manęs arenoje, kiek kartų per savaitę žaidžiu, kodėl tiek mažai, kodėl nedalyvauju turnyruose? O būdavo ir taip, kad kolegos žurnalistai, grįžę iš filmavimo, sakydavo: Gediminas Kirkilas perdavė linkėjimų ir klausė, kaip reikalai su tenisu?
Paskutinį kartą pasilabinome praėjusią savaitę filmo premjeroje. Labai trūks abiejose aikštelėse: ir teniso, ir politikos“, – apmaudo neslėpė ji.
Svarbiais velionio darbais pasidžiaugė ir apmaudo dėl netekties neslėpė žurnalistas Emdumdas Jakilaitis.
„Jis buvo iš tų, kurie atskyrė LKP nuo SSKP.
Ne signataras, bet kovo 11 ąją ir sausio 13 ąją stovėjo ten, kur reikia. Artimas Algirdo Brazausko bendražygis ir patarėjas buvo iš tų, kurie įkalbėjo Brazauską pirmąkart kandidatuoti į prezidentus, nors anas norėjo, kad eitų Justinas Marcinkevičius, buvo iš tų, kurie sujungė LDDP ir LSDP, iš tų, kurie įkalbėjo Brazauską sugrįžti į politiką, buvo tas, kuris Brazauską ir pakeitė partijos pirmininko ir premjero poste, tiesa jau mažumos vyriausybėje.
Sunku greitai išvardyti svarbiausius jo nuopelnus – derybininkas per savanorių maištą 1993 metais, maištas galėjo pasibaigti visaip, delegacijos deryboms su rusijos federacija narys, prezidento Brazausko garsiojo laiško NATO generaliniam sekretoriui bendraautorius, buvo aktyvus diplomatiniame fronte, ypač Lietuvai siekiant narystės NATO ir ES.
Būdamas Krašto apsaugos ministru įkūrė dar vieną kariuomenės rūšį – Specialiųjų operacijų pajėgas, bet, ko gero, svarbiausias istorinis jo nuopelnas Lietuvai – derybos su rusijos federacija dėl tranzito (karinio taip pat) į ir iš Kaliningrado. Tai buvo problemų mazgas, kurį jis, prezidento Valdo Adamkaus įgaliotinis deryboms, drauge su Lietuvos diplomatija, sugebėjo išpainioti. Kaliningradas nebebuvo svarbiausia Lietuvos kliūtimi siekiant narystės.
Politikas, parlamentaras, kuris rasdavo bendrą kalbą, ir žmogus, kuris mokėjo klausytis kitų. Užuojauta p. Liudmilai, vaikams, anūkams, visiems“, – rašė E.Jakilaitis.
