Šią žiemą, sausį, po visų švenčių, Simona sirgo net mėnesį: ji neapsiėjo ir be komplikacijų. Jautė silpnumą, pakilusią temperatūrą. Moterį kamavo kosulys, sloga, nuolatinis kaulų laužymas.
„Kad tokios trukmės man tęstųsi liga, tai, tikriausiai, buvo koks antras kartas gyvenime. Nepamenu, kad taip blogai būtų buvę“, – kalbėjo S.Starkutė.
Pajutusi pirmuosius simptomus, Simona gydėsi savo jėgomis: gėrė daug skysčių, bandė ilsėtis. Tačiau tai nepadėjo.
„Vėliau ėjau į polikliniką, o dar vėliau teko eiti į privačią „P9 Kliniką“. Po poliklinikos buvau kažkiek pagijusi, bet vėl išėjau į lauką, gavosi komplikacijos ir vėl parkritau į lovą... Kraujo tyrimai buvo geri, tad jau teko eiti į privačią kliniką“, – kalbėjo moteris.
„P9 Klinikoje“ jai buvo atlikti būtini tyrimai, paskirtas tinkamas gydymas.
„Suprantu, kad daug žmonių nesikreipia į privačias klinikas dėl to, kad tai pakankamai nemažai kainuoja. Bet, kaip aš sakau, pirmas dalykas, kuriam negalima taupyti – tai yra sveikata. Poliklinikose dirba puikūs daktarai, bet jei nepasiseka patekti pas savo šeimos daktarą čia ir dabar, tai būtinai reikia kreiptis tą minutę, kur tik galima. Žinot, tos kelios dienos palaukimo gali būti kritinės“, – svarstė S.Starkutė.
Ji negailėjo komplimentų „P9 Klinikos“ personalui. Vos tik įžengusi, Simona pasijautė saugiai ir užtikrintai.
„Mane priėmė nuoširdžiai, stengėsi padėti. Kai tik jiems pasisakmbinau, priėmė tą pačią dieną. Tas požiūris į pacientą, supratingumas man tikrai labai patinka. Taip pat – privatumas. Šioje klinikoje yra privatūs kabinetai, kurie orientuoti į paciento patogumą: yra atskiras tualetas, kai, pavyzdžiui, lašina lašelines, gali gulėti ar žiūrėti televizorių. Niekas tavęs nemato ir nieko tu nematai. Svarbiausia, niekada nėra užvėlinamas vizitas. Šie dalykai daug ką reiškia“, – pasakojo Simona.
Ji iš tų žmonių, kurie savo sveikata rūpinasi, o, vos tik ją kas nors neramina, būtinai pasidaro atitinkamus tyrimus. Be to, Simonos vaistų lentynėlėje – gausybė vitaminų ir papildų, kurių veiksmingumu ji neabejoja.
„Nesu iš tų, kurie bijo sužinoti ligą. Žinot, kai pasigauni kažkokį virusą, galvoji: „Aj, tuoj pagulėsiu, išprakaituosiu ir po poros dienos būsiu sveikas“. O būna, kad nepraeina. Save reikia stipriau prižiūrėti ir dažniau apsilankyti gydymo įstaigoje, kai tik pradedi jausti nekokius simptomus. Labai svarbu vitaminai, papildai ir, žinoma, kokybiškas maistas. Su tokiu šiandieniniu dideliu stresu ir tempu, manau, kad mums reikia truputėlį iš šalies pastiprinimo“, – kalbėjo Simona.
Moteris atskleidė, kad patiriamam stresui ji itin jautri. Vos tik jį patyrusi, S.Starkutė susiduria su odos problemomis. Tad ji, kaip tik gali, stengiasi vengti stresinių situacijų.
„Aš turiu ypatingai prisižiūrėti ir jei tik kas man kelia stresą, turiu tą kenkėją eliminuoti iš savo gyvenimo. Žinoma, ne viskas priklauso nuo mūsų. Yra ir kiti žmonės su savo emocijomis ir nuomonėmis, mes už jų reakcijas neatsakingi, bet reikia tokių žmonių vengti. Iš tikrųjų, visos ligos prasideda nuo streso. O kai mes stresuojame, tikiu, kad mūsų imunitetas pakankamai nemažai nusilpsta.
O tuomet prasideda peršalimai, imlumas virusams. Mane tai tikrai veikia, nes iškart užsidega žandai, prasideda dermatitas. Gali tepti vaistais, bet kol nenusiraminsi, tai nieko nebus. Reikia prasivalyti ne tik savo darbo vietą, bet ir savo visą kitą aplinką: draugus, pažįstamus. Leisti sau paatostogauti. Su metais labai į tai pradėjau kreipti dėmesį ir pastebėjau teigiamus rezultatus“, – kalbėjo S.Starkutė.
„P9 Klinikos“ gydytoja Emilė Tilindytė-Muliuolienė teigė, kad šiuo metu, kai orai labai permainingi, padaugėjo pacientų, sergančiais įvairiausiais virusais, ypatingai gripu.
„Pagrindinis ir svarbiausias dalykas yra monitoruoti aplinką, kurioje esate. Vengti didelių žmonių susibūrimo vietų, apsvarstyti, ar tikrai verta važiuoti į didelius prekybos centrus. Nusprendus vykti į tokias vietas, užsidėti medicininę kaukę ar respiratorių. Po koronaviruso pandemijos šios priemonės tapo socialiai priimtinos, todėl nepamirškite tuo pasinaudoti.
Dabar turėtų daugėti įvairių viduriavimų, rotavirusinių infekcijų atvejų. Tad rankų higienos laikymasis – pirmoje vietoje. Viešosiose vietose įvairūs paviršiai nėra dezinfekuojami taip dažnai, kaip norėtųsi“, – kalbėjo gydytoja.
Ofisuose, pasak E.Tilindytės-Muliuolienės, reiktų nepamiršti vėdinti patalpas, stengtis neiti į kolektyvą, jeigu žmogus jaučia peršalimo simptomus, karščiuoja.
„Žinoma, tai yra kiekvieno žmogaus garbės klausimas, kaip jis pasirenka elgtis“, – sakė gydytoja.
Imuniteto stiprinimui reikėtų nepamiršti vartoti dviejų svarbiausių vitaminų – C, kuris yra antioksidantas ir kartu padeda kovoti su virusais, ir D, reikalingo optimaliai imuniteto veiklai.
„Kaip tik šiuo metu vitamino D stoka tikrai pasireiškia, atsargos išsenka. Reikėtų išsitirti vitamino D kiekį ir, šeimos gydytojo priežiūroje, reguliariai vartoti. Toliau profilaktikai galima valgyti imbierą, česnaką – jie turi priešuždegiminių savybių. Ne veltui mus augindamos močiutės rudenį, žiemą ragindavo juos valgyti“, – kalbėjo „P9 Klinikos“ gydytoja.
Ji rekomenduoja kas metus profilaktiškai atlikti bendrą kraujo ir vitamino D tyrimą.
„Reikia pažiūrėti, kokią dozę vartoti, nes Lietuva, visgi, yra tokioje geografinėje vietoje, kai mūsų populiacijoje daugiau nei pusei žmonių trūksta vitamino D, o per vasarą tų atsargų mes neatgauname.
Kraujo tyrimas svarbus įvertinti, ar nėra atsiradusios anemijos, kraujo ligų. Pirmi ženklai gali pasirodyti per kraujo tyrimą, tad tai naudinga“, – patarė gydytoja.
Susirgus peršalimo ligomis – tiek virusinėmis, tiek bakterinėmis, galimos įvairiausios komplikacijos. Pavyzdžiui, sinusitas, ausų uždegimas, plaučių uždegimas, dehidratacija, kai žmogus susirgęs praranda daug skysčių.
„Na, o rimčiausios komplikacijos yra mirtis. Svarbu paminėti, kad sergant tokia liga kaip gripas, gali būti pažeidžiamas širdies raumuo, jei žmogus, nepaisydamas šios ligos, sugalvoja vis tiek eiti fiziškai dirbti ar intensyviai sportuoti. Didžiausios komplikacijos gresia žmonėms, kurie yra rizikos grupėse: nėščiosios, labai maži vaikai, pagyvenę senoliai, žmonės su gretutinėmis, lėtinėmis ligomis. Klinikinėje praktikoje pastebiu, kad komplikacijos dažniau pasireiškia pacientams, sergantiems cukriniu diabetu“, – vardijo gydytoja ir patarė, kad svarbiausia neuždelsti ir susirgus laiku kreiptis į gydymo įstaigą.
Ji pabrėžė, kad komplikacijų pasekmes patirti rizikuoja pacientai, kurie gydytojui nepasako teisybės apie vartojamus vaistus.
„Būna žmonių, kurie turguje nusiperka neaiškios kokybės ir dozuotės antibiotikų arba randa likučių namuose, tuomet vartoja juos bet kaip. Taip pat ir nutyli, nepasako gydytojui, kad taip elgiasi. Tokių vartojimų pasekoje išsivysto atsparumas antibiotikams ir jie tampa neveiksmingi.
Kuo didesnis paciento bakterijų atsparumas antibiotikams, tuo sunkiau jį gydyti. Tad gydytojų rekomendacijų nepaisymas tikrai didina tikimybę atsirasti komplikacijoms. Jei gydytojas sako, kad reikia atlikti nosies plovimus ar vartoti gausiai skysčių, tai, vadinasi, taip ir reikia daryti. Kitu atveju gali išsivystyti būklė, kada reikalingos rimtesnės intervencijos ar vaistai, kurių buvo galima išvengti, jeigu rekomendacijų būtų laikomasi“, – kalbėjo gydytoja.
Kalbėdama apie streso iššaukiamas ligas, „P9 Klinikos“ gydytoja patvirtino, kad tai – nėra tik skambus posakis.
„Reikėtų įsivaizduoti, kad patiriamo streso metu aktyvuojasi antinksčiai ir išsiskiria streso hormonai. O jie, savo ruožtu, slopina imunitetą. Mokslinėje literatūroje diskutuojama, kad lėtinis stresas yra sudedamoji dalis daugeliui ligų atsirasti. Streso būsenoje organizmui sunku funkcionuoti tinkamai.
„Stresuojantiems žmonėms patarčiau praleisti daugiau laiko gryname ore, reguliariai apie sunkumus pasikalbėti su artimaisiais arba psichologu. Pagal galimybes neišgyventi dėl to, ko negali pakeisti, o iššūkius, darbus stengtis įveikti po vieną“, – patarė gydytoja.
