Žinomos moters artimieji gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir Gruzijoje bei Venesueloje, tad kasmet didžiąsias žiemos šventes ji švenčia vis kitur ir ne vieną kartą.
„Išskirtinių tradicijų mes neturime, tačiau švenčiame ir krikščioniškas, ir stačiatikių Kalėdas. Per katalikų visuomet aplankau savo gimines Lietuvoje, o per stačiatikių – dažniausiai su šeima susitinkame svetur“, – pasakojo ji.
Sofio šiais metais per artėjančias stačiatikių šventes su dukra Emanuele Valerija (6 m.) ir sūnumi Leonu (3 m.) planuoja sparnus pakelti į saulėtąją Venesuelą ir ten susitikti su artimaisiais.
„Vietoje kalėdinių eglučių ten būna daug palmių. Taip pat eglutes jie mėgsta statyti iš kriauklių. O šiaip, kadangi ten žmonės katalikai – tradicijos panašios“, – šypteli ji.
Sofio namuose Lietuvoje kalėdinė nuotaika juntama nuo pat pirmųjų žiemos dienų. Tuomet ji visuomet namo parsiveža gyvą eglę ir ją puošia. Šiemet šį darbą moteris patikėjo savo atžaloms.
„Šiais metais aš buvau stebėtoja ir pagalbininkė, o visus puošybos darbus perleidau savo vaikams. Kasmet puošiame gyvą eglutę, nes tas jos skleidžiamas kvapas sukuria tikrą kalėdinę aurą ir tą švenčių laukimą paverčia stebuklingu“, – su šypsena kalbėjo ji.
Kiekvienais metais eglutės žaisliukų kolekciją ji papildo keletu naujų, kuriuos įsigyja ne tik Lietuvoje, bet ir kelionėse svetur.
„Kiekvienais metais mūsų žaisliukai vis pasipildo. Įsigyjame jų naujų, būna, kad juos parsivežame ir iš kelionių“, – pasakojo ji.
Atsiradus vaikams švenčių laukimas, pasak Sofio, tapo dar labiau stebuklingas.
„Namuose netyla vaikų juokas, šventės prisipildė laime ir mažyliu klegesiu“, – šyptelėjo ji.
Nuo pat mažumės švenčių laukimas Sofio niekuomet neasocijavosi su dovanų gausa. Tėvai žinomą moterį auklėjo ir mokė, kad ne dovanos, o buvimas drauge yra didžiausia laimė.
„Mes niekada dovanų nesureikšmindavome. Mums visuomet būdavo svarbiausia, kad susirinktų visa šeima. Tą visuomet man skiepijo tėvai, o aš tą nuo mažų dienų stengiuosi perduoti ir savo atžaloms“, – pasakojo ji.
