Marius ne be reikalo buvo vadinamas vakarėlių liūtu ir keliautoju. Jis visuomet stengdavosi patirti didžiausius nuotykius ir keliauti po pasaulį. Tačiau, kaip pats sako, atėjo laikas sustoti ir atsigręsti į save.
„Vienu metu buvo įtemptas kelionių laikas, noras pamatyti vietas, kurių daugelis nematė. Kažkada po to, gimė ir namų noras, išsikrausčiau į miškus, pabėgau nuo miesto ir visiems įprasto gyvenimo būdo“, – pasakojo M.Lucka.
Apie blaivų gyvenimą Marius teigė galvojęs jau kelis metus: buvo atėjęs noras pasikeisti. Pakeisti ne tik įpročius, bet ir nuotaiką, patirti kažką naują.
„Norėjosi viską mesti ir išvažiuoti, tačiau šįkart tokios prabangos neturėjau, tad pradėjau naują kelionę, kuri nereikalavo išeiti iš namų“, – kalbėjo jis.
Marius puikiai atsimena, kai, prieš metus, lankydamas kaimyną, pastebėjo ant jo daržinės prikaltą paveikslą. Jame buvo atvaizduotas velnias, ant peties nešantis... butelį degtinės. Paveikslėlis turėjo ir skambų pavadinimą – „Velnio lašai“.
„Iškart pagalvojau, kad svaigus gyvenimo būdas man atvėrė visus kelius: tiek žmonių, tiek istorijų patirta per vakarėlį, festivalį, keliones... Būtent tuo metu, kai buvau neblaivus.
Tuomet automatiškai pagalvojau apie velniškus dalykus, kad pirmą kartą atėjęs į kazino – laimi, tik po to viską praloši. Tad su lėbavimu panašiai – reikia išeiti, kol rankose auksiniai“, – sakė M.Lucka.
Šiuo metu savo dienoje Marius turi griežtą discipliną. Be jos, pasak keliautojo, būtų neįmanoma žengti pokyčių link.
Jo diena prasideda anksti, tuomet kelis kilometrus vyras prasibėga, vėliau – nusimaudo ežere ir tik tada sėda padirbėti prie kompiuterio. Po pietų vėl sportuoja salėje ar ant lygiagrečių su skersiniu.
„Kasdien skaitau ir domiuosi, kaip pagerinti savo fizinę ir psichologinę būseną, kada eiti miegoti ar kada keltis. Atsikėlęs ryte kelias valandas nežiūriu į jokį ekraną, tą patį darau ir vakare prieš miegą.
Norisi augti, judėti į priekį. Visi šie ieškojimai – tik dėl to“, – šypsojosi Marius.
