„Stengiamės savo veiklas planuoti pagal jo miego grafiką“, – pokalbį pradėdamas šypteli Rytis.
Jam pritaria ir žmona Laura, kuri teigia, jog sūnus į jųdviejų gyvenimą atnešė daugiau spalvų bei tradicijų.
„Gimus jam mūsų gyvenime atsirado daugiau pasivaikščiojimų drauge. Tai ypač mėgstame savaitgaliais. Stengiamės kuo daugiau praleisti kokybiško laiko visi drauge“, – teigia Laura.
Ryčio vaikystė prabėgo Vilniuje, Žirmūnuose. Ten dienas leisdavo su broliu Ąžuolu. Juodu buvo neišskiriami – drauge augo, mokėsi ir krėtė šunybes.
„Su Ąžuolu aš turėjau tą tikrą vaikystę – teko ir pasimušti, ir vienam kitą paerzinti. Kartą padegėme kaimyno mašiną. Kol tėtis su mama keliaudavo koncertuodami po daugelį šalių, mes su broliu dažnai būdavome Vilniuje, Žirmūnuose, pas senelius. Kaimynas turėjo seną, sugedusį automobilį, kur visi vaikai landžiodavo. Tad mes su broliu irgi nusprendėme ten įlįsti, su degtukais pažaisti, tačiau mašina užsidegė.
Mūsų seneliai gyveno penkiaaukščiame name, tad visi kaimynai ėmė klykti, rėkti, senelis su kibirais vandens lėkti į apačią. Atsimenu, kada gaisrinė atvažiavo ir tėvas paskui juos. Jėzau, kaip aš bėgau į penktą aukštą slėptis“, – prisiminęs šią šunybę juokėsi Rytis.
Pasiteiravus, kokios bausmės už tai sulaukė, Rytis teigė, kad po šios per plauką tragedija nesibaigusios šunybės, jųdviejų su broliu laukė rimtas pokalbis su tėčiu Žilvinu Žvaguliu.
Nuotykių ir permainų Ryčio gyvenime nuo mažų dienų būta daug. Vos tik pradėjus eiti į mokyklą, tėvai priėmė sprendimą abu sūnus su mama Regvita MacDonald išleisti gyventi į Angliją. Nors palikti tėtį ir draugus buvo sunku, tačiau svečią šalį juodu greitai pamilo.
„Kadangi augau su mama ir patėviu svetur, puoselėjome ten tradicijas. Pavyzdžiui, visuomet vakarieniaudavome kartu, dažnai vykdavome drauge pasivaikščioti“, – pasakojo jis.
Tuo tarpu Lauros vaikystė prabėgo netoli Kupiškio esančiame Papilių kaime. Žinoma moteris su šypsena prisimena laiką pas senelius, ūkio darbus, kuriuos padėdavo dirbti ir sako, kad būti netoliese tų vietų, kuriose užaugo, iki šiol jai jauku.
„Atsimenu puikiai, kad būdama maža eidavau lesinti vištų, šerti kiaulių ir karvių. Visą laiką važiuodami pas mano mamą šią vietą su Ryčiu pravažiuojame, jam visuomet parodau, kur augau ir man labai gera tai prisiminti. Tai labai miela“, – pasakojo ji.
Vos radę laisvą minutę Laura ir Rytis stengiasi pasimatyti su artimaisiais. Tėvus ir kitus šeimos narius pamatyti yra svarbu ne tik jiems, bet ir sūnui Liutaurui, kuris nuo mažų dienų su jais puoselėja ypatingą ryšį.
„Patys seneliai labai rodo iniciatyvą bendraudami su Liutauru. Jis ir pats atsirenka tuos žmones, kurie nori bendrauti su juo, tad skatinti Liutauro bendrauti su artimaisiais niekuomet nereikėjo. Vaikas atsirenka sau širdžiai mielus žmones“, – pasakojo Laura.
„Nereikėjo sakyti, kad čia senelis – pasisveikink ar čia močiutė. Jis pats atėjo ryte prie mano tėčio ir sako Opapa, taip vadina senelį, o vėliau – Omama“, – šypteli Rytis.
Šią vasarą Lauros ir Ryčio namuose laukia didelė šventė – Liutauro krikštynos. Sūnus krikšto sakramentą priims toje bažnyčioje, kurioje tėvai sumainė aukso žiedus – sostinės centre įsikūrusioje Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.
Pasiteiravus, ar planuoja iškelti didelę šventę, Laura ir Rytis patikino, jog pompastikos nebus ir žada jaukų ir šiltą pasibuvimą jųdviejų namuose.
„Planuojame šventę artimoje aplinkoje – iš pradžių bažnyčioje, o tada pas mus kiemelyje, jei oras leis, pasikepsime, pasibūsime. Mums svarbiausia laikas kartu“, – sako Rytis.
„Nesinori jokios pompastikos ar didelės prabangos. Kaip ir per vestuves, taip ir per šią šventę. Mes nesame tokie, tad ir šventės, kurios vyksta mūsų šeimoje, norisi, kad atspindėtų mus, mūsų kasdienybę. Labiausiai norėjome, kad krikšto sakramentas vyktų bažnyčioje, kurioje tuokėmės. Tai mums bus kaip tradicija. Galbūt ir Liutauras ten tuoksis“, – Ryčiui antrino Laura.
Šeimos ar draugų susibūrimai sutuoktinių namuose daugeliui asocijuojasi su Ryčio gamintais patiekalais. Jau nuo mažų dienų, kuomet gyveno Anglijoje, vyras dirbo begalėje restoranų bei domėjosi kulinarijos subtilybėmis.
„Dar būdamas 14–15 dirbau italų virtuvėje, kur mačiau, kaip gaminamas tikras pomidorų padažas, pica, makaronai. Trys šefai iš skirtingų regionų vis duodavo paragauti ir leido iš jų mokytis. Tuomet ir norėdavosi pasidaryti namuose, o kai padaryti taip, kaip jie rodė, pavykdavo, apimdavo azartas. Juk neretai tik kai nepavyksta, nebesinori rasti laiko gaminti. Laiko skiriant tam, galima išmokti daug ko. Aš bandžiau mokytis ne tik italų, bet ir anglų, indų, kinų virtuvės patiekalų. Tai nėra sunku, pasibandai ir matai, kad gaunasi taip, kaip mėgsti valgyti restorane“, – šytpteli Rytis.
Restoranuose, atsiradus Liutaurui, pora lankosi retai, tačiau kasdien mėgaujasi Ryčio gamintais skirtingų šalių patiekalais. Jais džiugina ir pasikviesdami drauge pasibūti šeimos narius ar bičiulius.
„Mums smagu, kada kompanija atvažiuoja pas mus – ar draugai, ar šeima, jiems gaminti. Pas mus visi šeimoje gamina – tėtis cibulinę visada pagamina, brolis kepa picas ar mėsas. Kiekvienas, kas atvažiuoja, užsiprašo, ką jiems pagaminti ar gaminame kartu, o tai labai smagu“, – teigia Rytis.
Žvagulių namuose dažniausiai vyrauja meksikietiškos ar itališkos virtuvės patiekalai, tad šį kartą Rytis nutarė su žiūrovais pasidalyti itališku makaronų su rukola receptu. Jį rasite čia:
