„Vakar išėjo žmogus, didele dalimi nulėmęs, kad esu tas, kas esu. Bandžiau į žodžius sudėt, kol kas neišeina. Ačiū už viską, Tėveli“, – jautriai feisbuke rašė jis.
Po šiuo įrašu vyras sulaukė begalės bičiulių bei pažįstamų užuojautų. Daugelis jų paskutinį „sudie“ ištarti rinkosi ir trečiadienį, kuomet vyko Š.Černiausko tėčio laidotuvės.
Po jų žurnalistas pasidalijo savo savijauta ir širdį veriančiais prisiminimais apie Anapilin iškeliavusį tėtį.
„Atsisveikinom su Tėveliu. Tai buvo didinga. Galvojom, ar ne per didelę salę paėmėm. Pasirodo, per mažą – bet didesnės net nebuvo. Žmonės ėjo, ėjo ir ėjo. Kokie 200, gal net daugiau. Giminės, buvę kolegos, šeimos ir vaikų draugai. Ėjo, ėjo ir ėjo. Automobilinė laidotuvių procesija nusidriekė tokia, kad nemačiau galo.
Gal juokinga, bet pasijutau kaip filme. Tiksliau – Guardians of the Galaxy vol. 2. Labai konkrečioj vietoj – ištrauką pridedu. Visai kaip personažas, apie kurį ta scena sukasi, jis buvo griežtas, nesileisdavo į kompromisus. Kartais sunkiai suprasdavai, ko jis siekia ir kodėl daro taip ir ne kitaip. Bet galop tai visada buvo apie viena – to do the right thing.
Ir kai mačiau tuos vis einančius ir einančius žmones, tą begalinę mašinų procesiją – norėjau rėkt iš džiaugsmo, kaip tas bičas, kurį matysit antros minutės pradžioje.
Toks jis buvo. Tvirtas, tylus, užsispyręs ir visada visada atsirandantis ten, kur tau jo reikia. Toks jis palietė šimtus gyvenimų. Jis buvo superhero, nors daugumai tai nedašuto. Dėl jo visi atėjo ir sukūrė kažką, kas – mano įsivaizdavimu iki vakar – būna tik filmuose.
Taip jis ir išėjo, kaip Yondu iš Guardians of the Galaxy. Tai buvo gyvenimo triumfas“, – feisbuke savo savijautą aprašė jis.
