Šiuo metu Vitulskių šeima gyvena vasarnamio įkurtuvių, šalia Trakų, klausimais. Moteris pasidžiaugė, kad vyras ir vaikus įtraukia į statybas. Vos atvykę į sodybą Ajus ir Herkus skuodžia žaisti. Dar visai neseniai ir Merūnas džiaugėsi, kad berniukai čia susiranda įdomios veiklos ir jaučiasi puikiai.
„Jie ir varliauja, ir žalčiauja! Laksto po pakrantes, meldynus ir įsivaizduoja esą džiunglių gyventojai. Neseniai buvo rodoma laida „Nuogi ir įbauginti“: žmonės paleidžiami į džiungles ir turi ten prisitaikyti gyventi. Tad mano vaikai, prisižiūrėję tos laidos, nuvažiuoja į sodybą, prisirenka pagalių ir pradeda statyti namus. Jie labai vertina vasarnamį, vis klausia, kada važiuosime. Jie – mažieji ūkininkai“, – šypsojosi Merūnas.
Jų šeima mėgsta aktyvų laisvalaikį, o Merūnas kartu su berniukais niekada nepraleidžia progos pažvejoti.
„Jie mėgsta tryse žvejoti – to meno Merūnas vaikus labai moko. Visi kartu žaidžiame futbolą, krepšinį, plaukiojame – visa veikla fizinė, nes ir vaikai labai aktyvūs“, – lrytas.lt šypsojosi E.Vitulskienė.
Kalbėdama apie save ir savo vaikystę, Erika mąstė, kad ji – mamos vaikas. Nepaisant daugybės darbų, buities ir, regis, tam per trumpų dienų, E.Vitulskienė su mama susitinka kiekvieną dieną. O kartais net ir po kelis kartus.
„Aš perėmiau visą jos darbštumą, greitumą ir konkretumą. Mes su mama dažnai būname kartu, dažnai važiuojame kartu į įvairias keliones. Ji – betarpiškas mūsų šeimos narys“, – sakė ji.
Vitulskiai aplink save subūrę didelę draugų kompaniją. O dabar, atėjus vasarai, kartu rezga planus, kaip praleisti karštąsias dienas.
„Kiekvieną vasarą turime tradiciją plaukti baidarėmis. Ši tradicija gyvuoja labai daug vasarų. O šią visi nusprendėme, kad esame užaugę, tad nutarėme kelti sparnus į užsienį ir pirmą kartą gyvenime išbandyti raftingą (Red. – plaukimas upės slenksčiais, naudojant dideles, pripučiamas valtis (raftus)“, – apie vasaros idėjas pasakojo E.Vitulskienė.
Erika išdavė pagrindinę šeimos tradiciją, kurios laikosi jau daug metų. Sekmadieniais jie būtinai kepa blynus.
„Vaikai laukia sekmadienio, nes žino, kad ryte juos pasitiks blynų kvapas. Jei būnu kažkur išvažiavusi ir neišeina iškepti taip mylimų blynų, tai vaikai to nepamiršta ir kitą dieną šio patiekalo reikalauja“, – juokėsi ji.
Blyneliai jai pačiai sukelia didelius vaikystės sentimentus. Erika su šia tradicija taip pat užaugo.
„Nežinau, kas gali geriausiai pasaulyje iškepti blynus, nei kad mama. Kad ir kur juos bevalgyčiau, skaniausi yra jos. Todėl ir pati šią tradiciją išvysčiau savo šeimoje“, – šypsojosi ji.
Erikos gaminamų sekmadieninių blynelių receptas:
100 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų
100 ml pieno (arba kefyro)
2 kiaušiniai
2 šaukštai cukraus (pagal skonį)
1 žiupsnelis druskos
Kiaušinius įmušti į indą, berti cukrų, žiupsnelį druskos ir labai gerai išplakti. Tuomet suberti miltus ir šaukštu gerai išmaišyti. Per kelis kartus supilti pieną, kaskart vis gerai išmaišant. Turi gautis poskystė tešla. Ją palikti 10–15 min pastovėti, kad miltai išbrinktų.
Keptuvėje įkaitinti aliejų arba sviestą. Vienam blyneliui dėti po šaukštą tešlos. Kepti ant vidutinės kaitros. Kai blynelių viršus pakeičia spalvą ir atsiranda burbuliukų, apversti ir dar šiek tiek pakepti.
Tiekti iškart iškepus, pašildytose lėkštėse. Skanaus!
