Kadangi Kauno rotušė, kur rengiamos kiek iškilmingesnės vestuvių ceremonijos, uždaryta remontui, jaunavedžiai nutarė į civilinės santuokos ceremoniją svečių nekviesti – juos vakarop pasitiko Pažaislio vienuolyne.
Liudininkais tapo Visvaldo sūnus Šarūnas su žmona Rasa.
„Esu seno kirpimo žmogus, gyvendamas su moterimi ne vienus metus save gerbiantis vyras vieną dieną turi vesti“, – sakė Kauno meras.
„Nuotaika – puiki, pakili, nuostabi. Sunku apsakyti. Pompastikos nėra, tik natūralus džiaugsmas. Jaučiu švelnų, nuoširdų pakylėjimą.
Nėra, kad kas nors dabar bus kitaip – mūsų gyvenimas tęsis taip pat, kaip tęsiasi jau septyneri metai. Jau ilgai esame kartu, nuo 2017-ųjų gyvename kartu, tad buities matėme tikrai nemažai.
Su mumis gyveno ir mano jaunesnioji dukra, tad vienintelis pokytis – šiemet ji išvyksta studijuoti, tad namuose liksime dviese su Visvaldu“, – „Stiliui“ pasakojo Loreta.
Moteris atskleidė, kad pasirinko Matijošaitės pavardę. Loreta vestuvių dieną vilkėjo dizainerio Juozo Statkevičiaus kostiumėlį.
V.Matijošaitis neslėpė, kad per jungtuves jaudinosi. Politikas teigė tą akimirką prisiminęs visą gyvenimą.
Kauno meras atskleidė, jog prašymą tuoktis pateikė iškart po savivaldos rinkimų.
Į šventę buvo pakviesti tik artimiausi Matijošaičių žmonės – Loretos mama, abiejų vaikai – Visvaldo sūnūs ir Loretos dukterys su šeimomis, broliai, seserys ir artimiausi draugai – iki 50 svečių. Pažaislio vienuolyne jaunieji ir liks nakvoti.
Tiesa, į šventę jaunikis atvyko be vestuvinio žiedo. Neva jis nenešiojo vestuvinio žiedo ir anksčiau.
Pirmadienį pora posvetuvinės kelionės išvyksta į Turkiją.
Su Visvaldu Loreta pažįstama nuo penkerių. „Tuomet Visvaldas buvo pirmo kurso studentas ir atvažiavo pas mus į namus. Mano brolis ir Visvaldas mokėsi tuometiniame VISI (dabartiniame VGTU), buvo grupiokai ir draugai. O dabar yra net verslo partneriai. Jie irgi gana aktyviai leisdavo laisvalaikį kartu, važiuodavo į užsienį. Ir aš kartais dalyvaudavau jų gyvenime. Į mano brolio vestuves atvažiavo Visvaldas su Irute, man tada buvo 7–8 metai. Tuomet pirmą kartą pamačiau amžinatilsį Irutę. Gyvenimas bėgo toliau. Išvažiavau studijuoti į Kauną. Čia neturėjau giminių, draugų, tad kai iškildavo problemų, kreipdavausi į savo brolio draugą pagalbos. Aišku, dabar pasikeitė statusas. Prieš tai jį vadindavome Valdu, amžinatilsį žmoną Ireną vadindavome Irute. O kai mudu pradėjome bendrauti po Klaipėdos miesto šventės, tada jį pradėjau vadinti Visvaldu. Kad man būtų paprasčiau atskirti: ten buvo vienokia draugystė, darbo santykiai, o čia yra mūsų artimesnė draugystė. Man šiaip labiau patiko vardas Visvaldas negu Valdas – švelnesnis, mielesnis, ne toks oficialus“, – draugystės pradžioje „Stiliui“ yra pasakojusi Loreta.
Visvaldas ir Loreta artimiau pradėjo bendrauti praėjus keleriems metams po pirmosios V.Matijošaičio žmonos Irenos mirties. Būdama 55-erių I.Matijošaitienė namuose nukrito nuo laiptų, patyrė sunkią galvos traumą ir netrukus mirė.
