Žinoma moteris neslėpė, jog socialiniuose tinkluose, rodos, tobulą šeimos idilę piešusi nuomonės formuotoja sekėjams melavo. Už uždarų durų jųdviejų santykiai buvo kardinaliai kitokie. Pasak V.Siegel-Suodaitės, užgaulias replikas bei įžeidžius žodžius ji iš vyro girdėdavo neretai.
Tokie L.Suodaičio veiksmai, pasak V.Siegel-Suodaitės, ją davedė prie psichologinės duobės. Moteriai dažnai tekdavo dėl to lieti ašaras.
„Būdavo tokių konfliktų, kai nueidavau į vonią, atsiguldavau ant grindų, susisukdavau į kamuoliuką ir aš taip verkdavau. Aš tiesiog nenorėjau nieko, manęs niekas nebedžiugino gyvenime. Atrodo, kad turi viską – verslą, sveikus vaikus, sveikus tėvus, bet neturi laimės. Tiesiog paprastos laimės su vyru“, – LNK laidoje „Nuo...Iki...“ apie nesutarimus pasakojo ji.
Žurnalistei pasiteiravus, ar tokiomis akimirkomis L.Suodaitis nepuldavo jos guosti, V.Siegel-Suodaitė atsakė:
„Žinot, kas būdavo po to? Jis tiesiog ramiu veidu galėdavo ateiti ir paklausti – kas tau nutiko, kas vėl negerai. Žmogus, kuris pasukdavo situacijas. Aš jau iki tiek buvau psichologiškai davaryta, kad man jau būdavo geriau dar ir dar atsiprašyti ir viską užglaistyti, nesipykti tiesiog“.
Apie tai, ką iš tiesų išgyveno žinoma moteris, žinojo nedaugelis. V.Siegel-Suodaitė teigia esanti dėkinga artimai bičiulei, kuri, matydama nuliūdusią ir norą gyventi praradusią draugę, nuvežė bei palydėjo pas psichologą.
„Įdomu, kodėl aš, jeigu gyvenau tokioje idealioje santuokoje su tokiu idealiu vyru, kuris norėjo viską visada užglaistyti, kuris norėjo tik mūsų šeimai visko ko geriausio, kodėl aš kreipiausi pas psichologą, labai gerai žinomą specialistą. Žinot su kokiu klausimu ten atėjau? Gal kažkam iš šono pasirodys „išlepusi mergaitė, ko jai trūksta“, bet aš tiesiog nebenorėjau gyventi. Aš nebenorėjau gventi. Tai čia yra laiminga šeima? Tai čia yra tas vyras, kuris save visuomenei pateikia kaip tobulą vyrą? Vienetai žmonių žinojo, ką aš išgyvenu. Vienetai“ , – pasakojo ji.
V.Siegel-Suodaitė pasakojo, kad blogomis emocijomis bei akimirkomis socialiniuose tinkluose dalytis nenorėjo sąmoningai. Nors ir būdavo tokių momentų, kai prieš telefono ekraną apsiverkdavo, tačiau tokio liūdesio proveržio neaptarinėdavo, kadangi žinodavo, jog jos niekas neužjaus. Šnekėti apie griūvančią santuoką V.Siegel-Suodaitei buvo be galo sunku.
„Prie miškelio gyvenau, išeini tiesiog ir tu supranti, kad nebenori gyventi, Tai man buvo ta riba, kai skambinau mamai ir prašiau pasirūpinti vaikais, nes aš nebegaliu. Iki tokios tavo emocinės būsenos gali privesti pas mylimiausias ir artimiausias žmogus. Mane pas psichiatrą nuvežė mano draugė, aš jai būsiu visą gyvenimą dėkinga, nes pati ten nebūčiau nuvykusi. Man namuose buvo sakoma: tu isterikė, tau pilnos kišenės visko nebežinai dėl ko verkti.
Toks jausmas, kad žmonės, kurie turi pinigų, neturi teisės verkti, liūdėti, jiems negali skaudėti. Prisimenu draugė mane nuvežė, palaukė manęs už durų, kad aš nepabėgčiau ir nuėjus ten mano pirmieji žodžiai buvo „aš nebežinau išvis, kam bereikalingas toks gyvenimas ir kam man gyventi“. Tada man atėjo signalas, kad aš turiu vaikus ir savo išėjimu įskaudinčiau tėvus, kurie mane myli, savo vaikus, kuriems esu reikalingiausia mama. Ir tada supratau, kad man reikia nepalūžti“, – kalbėjo ji.
