Žinomas vyras neslepia, jog gamta – neatsiejama jo gyvenimo dalis jau eilę metų. Nuo mažų dienų lauke įvairiausių veiklų prisigalvodavęs atlikėjas tai daro iki šiol. Žaidimus pakeitė alinantys žygiai bei išlikimo užsiėmimai.
„Nuo pat vaikystės daug laiko praleisdavau gamtoje, o dabar tai tapo mano gyvenimo būdu. Kadangi esu susijęs su karyba, tai gryname ore, miškuose, laukuose praleidžiu labai daug laiko. Labai mėgstu sudėtingus žygius, kur keliaujame ne visuomet su palapinėmis ir pėsčiomis nueiname dešimtis kilometrų. Mane traukia išgyvenimo gamtoje išbandymai. Tuo be galo mėgstu užsiimti laisvu laiku“, – pasakojo jis.
Tam, kuo užsiima G.Liaudanskas-Svaras, ryžtąsi nedaugelis. Nors ir tokios veiklos, pasak atlikėjo, visuomenėje nera itin populiarios, tačiau be jų jis negalėtų įsivaizduoti savo laisvalaikio.
„Aš turėjęs labai daug ištvermės žygių bei iššūkių. Esu ėjęs toli, sunkiai, be patogumų, tačiau nelaikau to kažkuo ypatingu. Be abejonės mane supa tokie žmonės, kuriems tai yra normalu, bet pasižiūrėjus į visuomenę to imtis ryžtasi nedaugelis.
Galbūt kai kam yra tekę nubėgti ilgus atstumus, bet ryžtis su iššūkiais, papildomais svoriais, tam tikromis taisyklėmis į ištvermės žygį – ne. Tai nėra labai populiaru, o aš tai darau dažnai. Per kiekvieną savo gimtadienį leidžiuosi į nuo 40 iki 60 kilometrų ištvermės žygį“, – apie savo mėgiamas veiklas pasakojo G.Liaudanskas-Svaras.
Atlikėjas teigia esantis ne tik gamtos, bet ir vandens žmogus. G.Liaudanskas-Svaras turi tradiciją kone kiekvieną vasaros dieną nuvykti prie ežero ir jame paplaukioti. Prie visų šių išvardytų veiklų vyras bandė prijaukti ir savo atžalas.
„Kol vaikai maži, jie būna ten, kur esi tu. Tačiau kai jau užauga, jie būna ten ,kur nori. Mano vaikai jau yra saugę, jie gyvena savo gyvenimą jau kuris laikas ir patys sprendžia, ką jiems daryti. Bet jeigu tėvai juos pratina prie gamtos nuo vaikystės, jie paskui tai tęsia. Kiek mes būdavome gamtoje, tiek būdavo ir jie. Į išgyvenimo žygius vaikai nėra pasiruošę leistis, tačiau paplaukioti baidarėmis ar pabūti prie ežero drauge jie mielai sutinka“, – pasakojo jis.
Tačiau gamtoje tyko pavojai. G.Liaudanskas-Svaras šypsosi, kad gamta išdaigą jam iškrėtė šiemet, kuomet, paslydęs ant apšalusios žolės, jis susilaužė koją.
„Jei tai galima laikyti gamtos pokštu – tai buvo nemalonus pastarųjų mėnesių įvykis.O visi kiti tie gamtos pokštai labai priklauso nuo žmogaus išlepimo laipsnio. Vieniems žmonėms yra didžiulis nuopelnas miške praleisti naktį su palapinėmis, kitiems – tai atrodo normalu ir nieko ypatingo tame nėra“, – svarstė jis.
G.Liaudanskas-Svaras sako yra linkęs nuo pavojų, tykančių gamtoje, apsisaugoti iš anksto ir yra pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.
„Tai darau jau eilę metų, kadangi skiepai yra vienintelis būdas apsisaugoti. Nukentėjęs nebuvau, erkės man buvo įsisiurbusios ir, ačiū Dievui, jokių pasekmių neiššaukė.
Esu 100 proc. įsitikinęs, kad būtina skiepytis nuo erkinio encefalito. Esu matęs iš arti, kokia tai yra baisi liga ir kokias pasekmes gali anešti žmonėms. Nesiskiepyti nuo encefalito, tai yra žmonių aplaidumas“, – teigė jis.
Nors gamta daugelį įkvepia kūrybai, atlikėjas sako, kad būdamas gryname ore jis ilsisi, o dainoms įkvėpimo semiasi iš žmonių.
„Gamta – mano poilsio vieta. Nors kūnas ten dažniausiai nesiilsi, bet protui – poilsis. Tad manęs gamta neįkvepia kūrybai. Nėra jokių išorinių veiksnių, kurie darytų įtaką mano kūrybą. Tam mane įkvepia žmonės, su kuriais susiduriu, kuriuos matau ir įvykiai, kuriuose dalyvauju“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, ką norėtų palinkėti žmonėms, dar iki šiol nesusidraugavusiems su gamta, atlikėjas atsakė:
„Linkiu gyventi savo gyvenimą ir džiaugtis tuo, kokį turite, nes kiekviena diena yra svarbi. O jei jūsų gyvenime yra galimybė laiką leisti gamtoje, pabandykite priimti tai kaip nuotykį, mažu patiks“.
