Socialiniame tinkle Ineta papasakojo apie savo pažintį su Ąžuolu. Prie ilgo įrašo sekė ir nuotraukos, darytos 2006-aisiais.
„ISTORIJA, kaip mes su Ąžuolu Žvaguliu susipažinome...
Dažnai žmonės klausia, kaip mes su Ąžuolu susipažinom. Šią istoriją esu pasakojus labai daug kartų. Bet tas pats klausimas vis tiek nuolat išlenda, todėl papasakosiu Jums viską nuosekliai.... Bet, tačiau, kadangi... Istorija ilga ir įdomi – į vieną postą „nesukišiu“, taigi po 1 dalies laukite ir sekančios (čia praktiškai kelių dalių romanas bus) ir dar kiekviena dalis turi savo moralą 1 DALIES. Moralas banalus, bet pasitvirtinęs: svajokite garsiai, arba prieš apie kažką svajodami pagalvokite, ar tikrai to norėtumėt, nes tai greičiausiai išsipildys!
+– 16 metų atgal (tada man panašiai taip pat buvo 16 m.) per vieną lietuvišką laidą rodė vieną garsiausių Lietuvos dainininkų – Žilviną Žvagulį. Nepamenu tiksliai, apie ką kalbama buvo, žinau tik tiek, kad laida buvo apie Žilvino ir Arūno Valinsko verslą Venesueloje, Margaritos saloje... Tada TV ekrane pasirodė ir Žvagulio sūnūs, kaip dabar prisimenu, pamačiau juos ir sakau: „Oho, tas Žvagulis neblogų vaikų paslėpęs turi“. Kam sakiau – nežinau...
Greičiausiai tau Irūna Puzaraite-Čepononienė? Beeet jau tada iš jųdviejų, mano akys labiau krypo į Ąžuolą... (nepasakysiu priežasties, nes Rytis Žvagulis buvo taip pat labai simpatiškas, čia sakau – likimas) ir kita šovusi man mintis buvo: „Gyvenime su šituo (čia apie Ąžuolą) mes dar tikrai susitiksim!“ ir štai... Čia buvo panašiai prieš 16 metų. Manot šiaip sutapimas?! Nemanau...
P. S. Vienas mano senas draugas dalijosi panašia patirtimi, kada pamatė mane, dar „mokinukę“, per TV sau pasakė: „Likimas mus ateityje suves“! Praėjo kokie 6 metai ir vuolia - mūsų draugų ratas tiesiog susijungė. Aš jums sakau... GALVOKIT, KĄ GALVOJAT.
O grįžtant prie mūsų istorijos – kitam poste papasakosiu kaip viskas vystėsi toliau...“ – rašė Ineta.
