Netikėta A.Jagelavičiūtės mirtis sukrėtė visus ją pažinojusius ir jos veikla besižavėjusius žmones. Socialiniuose tinkluose apstu įrašų, kuriuose daugelis dalijasi prisiminimais bei reiškia užuojautą velionės artimiesiems.
Žmonės taip pat dalijasi ir pačios A.Jagelavičiūtės įrašais. Vienas iš jų – 2019-aisiais velionės rašytos mintys apie laikinumą.
„Man sunku suprasti žmones, kurie gėdinasi gyvent. Vis galvoja, ką apie juos pasakys kiti, arba dar blogiau, jie yra tie, kurie, būdami visiškais nevykėliais, tiesiog kritikuoja kitus.
Mes turime skirtingai jėgų, pinigų, skirtingus charakterius, bet geismo jausmas mums visiems padalintas vienodai, nelygu, kiek jo mes įsileisime į gyvenimą. O man nieko nereikia, tik šiek tiek.
Jei dirbti, tai iki sąmonės netekimo, jei mylėti, tai daug toliau nei iki mėnulio ar atgal, jei gerti, tai iki žemės graibymo, jei siekti tikslo, tai be žodžių prasidedančių – ne.
Man būna nuostabių dienų, kai atrodo sprogsiu iš laimės ir būna dienų, kai mirti – atrodo lyg dovana, bet čia gi tas vienas gyvenimas, kuris, kai pagalvoji, juk tik jis man iš tikrųjų ir priklauso. Ir, o Dieve, juk niekas neapsaugotas... Jis gali baigtis, kad ir rytoj.
Ar pagalvoji, kas būtų, jei šiandien būtų paskutinė tavo gyvenimo diena? Ar nesigailėtum, kad bijojai? Nebijok“, – tuomet socialinio tinklo paskyroje su sekėjais mintimis apie laikinumą dalijosi A.Jagelavičiūtė.
