2019-ųjų pabaigoje velionį užklupo klastinga liga – jis susirgo limfoma.
Tuo metu Martas buvo išvykęs laimės ieškoti į Australiją, tačiau pašlijusi tėčio sveikata jam buvo svarbiau už viską ir žurnalistas nutarė sugrįžti į gimtinę.
„Stengiausi kaip įmanoma jam padėti, palaikyti, būti šalia, po chemoterapijos jam buvo persodinti čiulpai, dvejus metus atliekama imunoterapija Santariškių klinikose.
Kas du mėnesius jis atvažiuodavo į Vilnių, veždavau jį į klinikas, prižiūrėjau. Rodės, vėžys atsitraukė. Deja“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Martas.
Net per pasaulį kausčiusią pandemiją žurnalisto tėtis išliko stiprus ir nė karto nesirgo. Tačiau visai neseniai, atšalus orams, persišaldė ir sveikata ėmė sparčiai blogėti.
„Prasidėjo plaučių uždegimas. Viskas įvyko staiga. Pakilo temperatūra, gydėsi namie, vėliau ligoninėje. Ten išbuvo tik 3 dienas ir iškeliavo… Kitą savaitę turėjo važiuoti į Vilnių tikrintis būklės dėl vėžio. Deja. Nebespėjo“, – apmaudo ir liūdesio neslėpė žurnalistas.
Tėtis Martui buvo ir visuomet išliks kaip autoritetas. Jis tarnavo valstybei ir buvo policijos pareigūnas.
„Tėtis man buvo atsidavimo darbui pavyzdys. Kad ir kaip būtų sunku, tėtis niekada nesiskųsdavo. Netgi sirgdamas vėžiu stengdavosi slėpti, kaip jam sunku.
Tą patį darydavau aš, prie jo niekada neverkdavau, visada rodydavau, kad esu stiprus, kad viską dėl jo padarysiu.
Norėjau, kad jis manimi galėtų didžiuotis, taip, kaip didžiavausi juo aš. Tėtis – mano herojus, o herojai niekada nemiršta“, – jautriai apie į amžinybę iškeliavusį tėtį kalbėjo žurnalistas.
