Velionio artimieji, bendražygiai bei talento gerbėjai atiduoti pagarbą ir ištarti paskutinį „sudie“ turėjo galimybę iki 14 valandos.
Po sunkios ligos garsaus Lietuvos estrados atlikėjo gyvybė užgeso lapkričio 12 dieną. Liūdną žinią, kad praėjusį savaitgalį mirė tėtis gyvybė, lrt.lt patvirtino Viktoro Malinausko dukra Viktorija.
Atlikėjas buvo triskart vedęs, turėjo sūnų iš antrosios santuokos ir dukrą – iš pirmosios.
Nuo 1957 m. V.Malinauskas apsigyveno su tėvais Palangoje, čia mokėsi vidurinėje mokykloje, vaikų muzikos mokykloje baigė akordeono klasę. Palangiškiai V.Malinauskas, Stasys Povilaitis, Alfredas Macius susibūrė į estradinį ansamblį. Stasys grojo kontrabosu ir dainavo, Alfredas grojo klarnetu, Viktoras – akordeonu.
1969m. V. Malinauskas žengė pirmuosius žingsnius profesionalioje scenoje su valstybiniu Filharmonijos instrumentiniu-vokaliniu ansambliu „Vilniaus aidai“.
1970–1971m. dainavo ansambliuose „Nemuno žiburiai“ ir „Estradinės melodijos“.
1971m. V.Malinausko repertuare atsirado dainos, kurios ilgainiui tapo populiarios.
1974-ieji metai buvo ypatingi dainininko V.Malinausko gyvenime. Muziką pirmajam lietuviškam miuziklui „Velnio nuotaka“ sukūręs kompozitorius Viačeslavas Ganelinas pakvietė Viktorą įdainuoti Jurgos tėvo Baltaragio partiją.
V.Malinauskas iki tol jau buvo populiarus dainininkas, išsiskyręs ypatingo tembro balsu. Jis dainavo filharmonijai priklausančiame kolektyve „Estradinės melodijos“.
„Mano gyvenimo žvaigždelė“, „Leisk man eiti“, „Bona sera, sinjorita“, „Gėlių kvartale“, „Krinta žvaigždė“, „Vilniaus stogai“, „Užmirštoji taurė“ – šios dainos atliekamos V.Malinausko ir po 40 metų skamba koncertuose, radijo ir TV pramoginėse laidose.
