Kaune duris atvėrusios „Meno ministerijos“ įkūrėja apie autoriaus talentą bei jo autentiškumą kalba neatsitiktinai – būtent anksčiau minėtas, iš bronzos gimęs vilniečio darbas netrukus iškeliaus į Belgijos karaliaus Philippo ir karalienės Mathilde rezidenciją. Monarchai su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis iki trečiadienio ir meno kūrinį, kartu su kitomis Lietuvą priminsiančiomis dovanomis, parsigabens į savąją gimtinę.
D.Čepaitė-Mikučionienė negaili gražių žodžių M. Zavadskiui. Anot jos, tai autorius, stebinantis savo asmenybės subtilumu bei kūrybos veržlumu. Skulptūra „Gyvybės medis“, menotyrininkės teigimu, yra tarsi skulptoriaus dabartinio periodo, tik jam būdingos stilistikos pavyzdys. Šiai mažosios plastikos M. Zavadskio serijai priskiriamos ir kitos šio ciklo skulptūros – „Rojaus obuolys“, „Edeno sodas“.
„Autorius savo darbuose dažnai imasi mitologinės temos. Mitai nuo seno įprasmindavo žmogaus gyvenimą, apibrėždavo jo būtį, nubrėždavo pagrindinius kultūros bruožus, tradicijas. M.Zavadskio kūrybai artimos ne tik amžinos filosofinės diskusijos, bet taip pat būdingas kūrybos daugiasluoksniškumas, kurioje tradicija persipina su šiuolaikine tematika, vaizdavimu“, – komentuoja pašnekovė.
Ji priduria – menininko asmenybė yra kaip nešlifuotas deimantas, tik jam būdingomis briaunomis. Šiuo atveju autorius žavi kuklumu, susikaupimu, ramybe. Reikia pripažinti, pašnekovės nuomone, kad menininkas visą asmenybės jėgą atiduoda kūrybai.
„Darbas galerijoje labai įdomus. Turi būti kruopštus bei atidus detalėms, kurios ilgainiui tampa visuma. Svarbu pastebėti subtilumą, atrasti kažką naujo, iškelti nepastebėtą – tokia misija, tam tikra prasme, medžioklė ir kūryba viename. Tam irgi reikia talento. Kartais tenka net padrąsinti ar įkvėpti, nes dažnam šiuolaikiniam menininkui būdingas uždarumas, kuklumas, o kartais net ir nepagrįstas savikritiškumas“, – sako D. Čepaitė-Mikučionienė.
Kelią į Belgijos monarchų širdis Lietuvos skulptoriui padėjusi atrasti menotyrininkė, galeristė neabejoja – tai tik dar vienas malonus iššūkis jos darbe.
„Savotiška viršukalnė, kurių, neabejoju, bus dar ne viena“, – šypsosi pašnekovė, pastebinti, jog menininkai galerininkus vis dažniau ima vertinti kaip savo partnerius, porininkus ir simboliškai juos vadina „švyturiais“, padedančiais pastebėti artimiausią, saugiausią, patikimiausią kelią iki tikslo.
D. Čepaitė-Mikučionienė neabejoja, kad Belgijos karališkieji rūmai M. Zavadskio kūryboje pastebės ir jo paslėptus sumanymus, išskirtinį autoriaus braižą, gebantį taip meistriškai suvaldyti bronzą ir iš jos gimusiose ažūrinėse „klostėsi“ įžvelgti užkoduotas gyvenimo vertybes, jo trapumą bei grožį.
„Kiekviename Mariaus darbe yra kažkas „zavadskiško“. Ne veltui autorių galima atpažinti vos tik pažvelgus į jo darbus. Ironiški, spalvingi, turintys netikėtumo momentą. Pamačius kūrinį iškart norisi jį patyrinėti, pažvelgti iš arčiau“, – kalba galerijos „Meno ministerija“ vadovė.
Ji džiaugiasi, kad pamilta veikla atvėrė galimybes bendrauti su autoriais, lankytis jų dirbtuvėse, iš arti matyti gimstant meno kūrinius.
„Tarpusavio ryšiai padeda pajusti tai, kas yra neišsakyta, už ribos. O kai apčiuopi santykio šerdį, gali labai daug padaryti“, – neabejoja D. Čepaitė-Mikučionienė.
